Strasbūre įsikūrusio EŽTT teigimu, „teisės aktai yra stigmatizuojantys, klaidinantys ir taikomi pernelyg plačiai bei nenuspėjamai“.
Teisėjai nustatė, kad Rusija pažeidė ieškovų teises į saviraiškos ir susirinkimų laisvę (Europos žmogaus teisių konvencijos 10 ir 11 straipsniai), taip pat 8 straipsnyje numatytą teisę į privatų gyvenimą.
Rusijos įstatymų „tikslas buvo bausti ir įbauginti, o ne patenkinti tariamą skaidrumo poreikį ar teisėtą susirūpinimą nacionaliniu saugumu“, – priduriama teismo sprendime.
Bylą iškėlė 107 ieškovai, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos atstovus, kurie šiuos įstatymus laiko sistemingos kampanijos prieš teisių gynėjus ir vyriausybės kritikus dalimi.
Žymiausios jų – žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“, dokumentavusi sovietų nusikaltimus, ir Laisvosios Europos radijas (RFE/ RL).
Teismas nurodė, kad prie ieškinio prisijungė pavieniai „žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, aplinkosaugos aktyvistai, politologai“ ir kiti asmenys.
„Išdavikai, šnipai, liaudies priešai“
Politinės NVO, gaunančios finansavimą iš užsienio, nuo 2012 metų privalo viešai skelbti savo, kaip „užsienio agentų“, statusą pagal įstatymus, kurie, kaip nustatė EŽTT 2022 metais, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Vėliau atėjo eilė žiniasklaidos organizacijoms ir pavieniams žurnalistams bei kitiems asmenims, o 2022 metų įstatymu buvo nustatyta plati, visa apimanti sąvoka.
Buvo skiriamos didžiulės baudos: vien RFE/RL nurodyta sumokėti maždaug 16 mln. eurų ekvivalentą.
Vadinamiesiems užsienio agentams taip pat uždrausta eiti valstybines pareigas, gauti Rusijos valstybės paramą, dėstyti valstybinėse institucijose ir kurti turinį nepilnamečiams.
Kraštutiniais atvejais „Memorial“, Žmogaus teisių judėjimas ir fondas „Rinkėjų lyga“ buvo likviduoti dėl įtariamų „šiurkščių ir pasikartojančių“ užsienio agentų ženklinimo reikalavimų pažeidimų.
Teisėjai pažymėjo, kad asmenų ir grupių „įvardijimas... „užsienio agentais“ labai apsunkino jų veiklą, nes buvo nustatyti papildomi apskaitos, audito, ataskaitų teikimo ir ženklinimo reikalavimai, apribotas jų dalyvavimas rinkimų procese ir (arba) viešų renginių organizavimas“.
Teismas pabrėžė, kad viešosios nuomonės apklausos parodė, jog didžioji dalis Rusijos visuomenės „sąvoką „užsienio agentas“ sieja su „išdavikais“, „šnipais“ arba „liaudies priešais“.
Kalbant apie pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, buvo viešinami ieškovų asmens duomenys, jie turėjo teikti „dažnas ir išsamias“ ataskaitas apie savo finansus, o tai, pasak teismo, buvo daroma „siekiant užkrauti pernelyg didelę naštą ir įbauginti“.
Apribojimai, įskaitant draudimą užsiimti kai kuriomis profesijomis ir nutraukti bendravimą su jaunimu, „negali būti pateisinami kaip būtini demokratinėje visuomenėje“, pridūrė teismas.
Teismas nurodė Rusijai sumokėti ieškovams sumas nuo 5 000 iki 10 000 eurų už neturtinę žalą ir „įvairias kitas sumas“ už padarytą konkrečią finansinę žalą.
EŽTT priklauso 46 narių Europos Tarybai (ET), svarbiausiai žemyno žmogaus teisių institucijai, ir yra atskira nuo Europos Sąjungos.
Rusija buvo pašalinta iš ET 2022 metų kovo mėnesį, po to, kai ji pradėjo invaziją į Ukrainą, tačiau teismo sprendimai jai lieka privalomi bylose, susijusiose su įvykiais iki tos datos.
Rusijos parlamentas priėmė pataisas, leidžiančias Maskvai nesilaikyti EŽTT sprendimų, priimtų po jos pašalinimo.
