Nors galutiniai Moldovos prezidento rinkimų ir referendumo rezultatai dar nėra žinomi, abiejų rinkimų rezultatai viršijo reikiamą rinkėjų aktyvumo ribą (33,33 proc.), kad jie būtų pripažinti galiojančiais, pažymi ISW. Ant kortos pastatytas proeuropietiškos Maios Sandu perrinkimas Moldovos prezidente, taip pat Konstitucijos pakeitimas po referendumo, jei pakankamas piliečių skaičius sutiks apibrėžti būsimą Moldovos narystę ES kaip vieną iš šalies strateginių tikslų.
ISW vertinimu, nepaisant Moldovos pažangos Europos integracijos kelyje per spalio 20 d. rinkimus ir referendumą, „Kremlius ir toliau stengsis pakenkti Moldovos stojimui į ES ir destabilizuoti Moldovos demokratiją per ateinantį dešimtmetį“.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Moldovos valdžios institucijos jau pranešė apie bandymus pažeisti rinkimų tvarką, įskaitant prorusiškų veikėjų bandymus daryti įtaką balsavimo rezultatams ir destabilizuoti Moldovą rengiant smurtinius protestus ir kitus veiksmus.
Moldovos policijos generalinė inspekcija pranešė, kad iki 18.30 val. vietos laiku valdžios institucijos Moldovoje užfiksavo mažiausiai 113 rinkimų pažeidimų, įskaitant balsavimo biuletenių fotografavimą, balsavimo biuletenių sugadinimą ir rinkėjų gabenimo organizavimą.
Moldovos vyriausioji rinkimų komisija pareiškė, kad neįvardytų Moldovos prorusiškų politinių partijų „stebėtojai“ prašė leisti jiems patekti į rinkimų apylinkes Rusijoje ir Rumunijoje, tačiau valdžios institucijos atmetė jų prašymus, nes jie iki nustatyto termino nebuvo oficialiai įregistruoti kaip stebėtojai.
Spalio 20 d. Moldovos užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė, kad nenustatyti asmenys „dirbtinai“ sudarė ilgas eiles dviejuose balsavimo punktuose Rusijoje, taip bandydami neteisėtai nugabenti rinkėjus į rinkimų apylinkes.
Moldovos naujienų agentūra IPN pranešė, kad nenustatyti asmenys Maskvoje esančioje rinkimų apylinkėje Moldovos rinkėjams įteikė „kvietimus“ į restoraną, teigdami, kad renginį organizavo Moldovos ambasada Rusijoje, nors ambasados pareigūnai šį kaltinimą paneigė.
Rusijoje įsikūręs Moldovos kultūros ir švietimo centras, kuris, kaip pranešama, yra susijęs su pabėgusiu prokremlišku Moldovos politiku Ilanu Šoru, kuriam taikomos JAV sankcijos, Maskvoje rinkėjams siūlė „Moldovos piliečio Rusijoje“ korteles. Jos suteikia galimybę nemokamai naudotis tam tikromis paslaugomis Rusijoje, pavyzdžiui, internetu, medicinos, teisinėmis ir bankininkystės paslaugomis.
Be to, Moldovos žiniasklaida pranešė apie grasinimą susprogdinti bombą viename iš rinkimų punktų Italijoje, tačiau nenurodė asmens, atsakingo už tariamą grasinimą.
Spalio 17 d. Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnybos direktorius Alexandru Mustuta pranešė, kad Moldovos valdžios institucijos išsiaiškino, jog užsienio instruktoriai, susiję su buvusia sukarinta „Wagner“ grupuote, Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje rengė maždaug 100 jaunų prorusiškų Moldovos piliečių grupę „partizanų stovyklose“.
A. Mustuta teigė, kad jie buvo mokomi, kaip pasipriešinti teisėsaugai, kaip naudoti ginklus ir daiktus nemirtiniems sužalojimams padaryti, kaip naudoti savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir kaip naudoti dronus su sprogstamaisiais užtaisais. Moldovos policija taip pat pranešė, kad daugiau kaip 300 moldavų buvo mokomi protesto taktikos poligone netoli Maskvos ir kad šiuos „mokymus“ finansavo pelno nesiekianti organizacija „Shora Eurasia“.
„Kremliaus valdžia ir prokremliški Moldovos veikėjai, siekdami destabilizuoti Moldovos visuomenę ir diskredituoti prezidento rinkimų bei referendumo rezultatus, gali būti suplanavę pakurstyti protestus po rinkimų“, – daro išvadą ISW ekspertai.
Parengta pagal „nv.ua“ inf.
