Iki 16.00 val. (13 val. Grinvičo laiku) balsavo 39 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų, iš viso 1,1 mln. rinkėjų, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi Centrine rinkimų komisija. Tai per 215 000 rinkėjų daugiau nei 2020 metais.
Provakarietiškų pažiūrų prezidentė Maia Sandu tikisi įgyvendinti savo darbotvarkę laimėdama antrąją kadenciją ir užsitikrindama „taip“ referendume, kad įstojimas į ES konstitucijoje būtų įtvirtintas kaip „negrįžtamas“ tikslas.
Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo Moldova svyravo tarp provakarietiškų ir prorusiškų krypčių, tačiau, valdant M. Sandu, nuskurdusi šalis paspartino pastangas ištrūkti iš Maskvos orbitos vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.
M. Sandu, buvusi Pasaulio banko pareigūnė, buvo išrinkta prezidente 2020 m. lapkritį, sulaukusi populiarumo bangos, nes yra kovos su korupcija reformatorė, vykdanti proeuropietišką darbotvarkę.
Apklausos rodo, kad M. Sandu laimės pirmajame ture, o net 65 proc. rinkėjų pritaria stojimui į ES, nors dabartinės prezidentės gali laukti sunkesnis kelias, jei ji bus priversta dalyvauti antrajame ture.
M. Sandu ir jos sąjungininkai perspėjo, kad rinkimų rezultatams įtakos gali turėti plataus masto įtakos kampanija, kurią organizuoja Rusija ir jos įgaliotiniai, pirkdami balsus ir vykdydami dezinformacijos kampaniją.
Visų pirma jie kaltina pabėgusį prorusišką verslininką Ilaną Šorą, ryžtingą narystės ES priešininką, iš Maskvos vykdant destabilizuojančią kampaniją.
M. Sandu patarėja užsienio politikos klausimais Olga Roşca sakė: „Rusija skiria milijonus nešvarių pinigų, kad užgrobtų mūsų demokratinius procesus. Tai ne tik kišimasis – tai visiškas kišimasis, kuriuo siekiama destabilizuoti mūsų ateitį. Ir tai kelia nerimą.“
Anksčiau šį mėnesį spaudos konferencijoje nacionalinės policijos vadas Viorelis Cernăuțanu apkaltino I. Šorą ir Maskvą sukūrus sudėtingą „mafijos stiliaus“ rinkėjų pirkimo schemą ir papirkus 130 tūkst. moldavų – beveik 10 proc. įprasto rinkėjų aktyvumo – kad šie balsuotų prieš referendumą ir už Rusijai palankius kandidatus, ką jis pavadino „precedento neturinčiu tiesioginiu išpuoliu“.
Moldovos sostinės Kišiniovo pareigūnai taip pat mano, kad Maskva yra atsakinga už priešrinkiminių vandalizmo išpuolių prieš vyriausybinius pastatus bangą ir planuoja sukelti neramumus šalyje kelios dienos po rinkimų.
V. Cernăuțanu sakė, kad jo pareigūnai sulaikė apie 300 žmonių, kurie, kaip įtariama, vyko į Rusiją mokytis, kaip pralaužti policijos kordonus ir sukelti viešąjį chaosą. Kai kurie iš jų Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje gavo karinius mokymus, įskaitant dronų naudojimo ir savadarbių sprogmenų gamybos, mokymus.
Siekdamos kovoti su Rusijos įtaka, Moldovos valdžios institucijos teigė užblokavusios dešimtis „Telegram“ kanalų ir pokalbių robotų, susijusių su siekiu sumokėti rinkėjams, kad jie ES referendume balsuotų „prieš“.
Didelį postūmį M. Sandu suteikė tai, kad birželio mėn. Moldova oficialiai pradėjo stojimo į ES derybas. Vis dėlto vyrauja didelis skepticizmas dėl šalies gebėjimo artimiausiu metu įgyvendinti būtinas demokratines ir teismines reformas.
Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė daugelį Kišiniove, esančiame vos už kelių valandų kelio automobiliu nuo Ukrainos Juodosios jūros uostamiesčio Odesos, tačiau Kremliaus šešėlis vis dar tvyro ir virš pačios Moldovos.
Maskva yra dislokavusi 1 500 karių Padniestrėje – regione, kurį valdo prorusiški separatistai, atsiskyrę nuo Moldovos vyriausybės kontrolės per trumpą karą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Karas Ukrainoje įstūmė Moldovą į dar didesnę finansinę krizę, nes į šalį pabėgo dešimtys tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kurie daro didžiulį spaudimą šalies sveikatos priežiūros sistemai, viešosioms paslaugoms ir infrastruktūrai. Infliacija išaugo net 40 proc., nes smarkiai sumažėjo prekyba su Maskva ir Kyjivu.
Moldovos finansiniai sunkumai suaktyvino šalies nusigręžimo nuo Rusijos priešininkus. Jie naudojasi krize kaip galimybe pasisakyti už ryšių su Kremliumi atnaujinimą ir aiškina, kad Moldovos sunkumai yra jos vakarietiškos politikos pasekmė.
Labiausiai tikėtina, kad į antrąjį turą išstumti M. Sandu gali Rusijai palankus kandidatas Aleksandras Stoianoglo, švelniai kalbantis buvęs generalinis prokuroras, kurį atleido M. Sandu, ir kuris, pasak apklausų, gali surinkti apie 10 proc. balsų.
Kalbėdamas su britų leidiniu „The Guardian“, jis ragino žmones boikotuoti referendumą arba balsuoti „prieš“, apibūdindamas jį kaip „cinišką“ žingsnį, kuriuo siekiama padidinti M. Sandu populiarumą.
A. Stoianoglo neigė, kad jis dirbo Rusijos vardu. Tačiau jis atsisakė kritikuoti Kremlių dėl jo invazijos į Ukrainą ir ragino gerinti santykius su Maskva.
„Rusijos kišimosi į Moldovą lygis yra labai perdėtas“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu M. Sandu sąjungininkai mano, kad sekmadienio balsavimas yra vienintelė gyvenime galimybė Moldovai ryžtingai atitrūkti nuo sovietinės praeities.
„Turime unikalią galimybę: Moldova turi proeuropietišką prezidentę, parlamentą ir vyriausybę. ES yra atvira mūsų narystei, nes visos šalys pernai birželį parėmė stojimo derybas, – sakė prezidentės patarėja O. Roşca. – Ant kortos pastatytas Moldovos, kaip demokratinės valstybės, išlikimas, o geopolitiniai statymai yra didesni nei bet kada anksčiau.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
