Jei tokia baigtis pasitvirtins, tai bus didelė nesėkmė M. Sandu, kuriai pavyko užimti aukščiausią vietą pirmajame tuo pat metu vykusių prezidento rinkimų ture, tačiau jos lauks sunkus antrasis turas.
Abu balsavimai laikomi svarbiu proeuropietiško Moldovos posūkio valdant M. Sandu išbandymu, tačiau juos nustelbė būgštavimai dėl Rusijos kišimosi vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.
Po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, M. Sandu, kuri 2020 m. įveikė Maskvos remiamą ligtolinį prezidentą, nutraukė ryšius su Maskva ir kreipėsi dėl Moldovos stojimo į ES.
Suskaičiavus 90 proc. balsų, referendume maždaug 53 proc. žmonių tarė „ne“, o beveik 47 proc. tarė „taip“, tačiau rezultatai dar gali keistis, kadangi skaičiuojami užsienyje atiduoti balsai.
M. Sandu pareiškė, kad Moldova „šiandien ir pastaraisiais mėnesiais“ susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją“, apkaltindama „nusikalstamas grupes, bendradarbiaujančias su užsienio jėgomis, priešiškomis mūsų nacionaliniams interesams“.
Kaip rodo daliniai rezultatai, prezidento rinkimuose M. Sandu gavo 38 proc. balsų ir antrajame ture lapkričio 3 d. susigrums su savo pagrindiniu varžovu Alexandru Stoianoglo‘u. Skaičiuojama, kad buvęs prokuroras, kurį remia prorusiški socialistai, surinko daugiau balsų, nei tikėtasi – 28 proc.
Suskaičiavus beveik visus balsus, Moldovoje vykusiame referendume dėl stojimo į ES – apylygis rezultatas
Suskaičiavus daugiau kaip 98 proc. balsų, Moldovoje vykusiame referendume dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) anksti pirmadienį išryškėjo apylygis rezultatas.
Remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė rinkimų komisija, „taip“ tarusių žmonių stovykla įgijo nežymią persvarą – čia priskaičiuota 50,03 proc. balsų. Tuo tarpu „ne“ pareiškusių rinkėjų dalis, kuri nuo pat skaičiavimo pradžios buvo didesnė, sudaro 49,97 proc.
Sekmadienį Moldovoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl narystės ES. Balsavimą nustelbė būgštavimai dėl galimo Rusijos kišimosi.
