Ši įmonė pritraukė JAV dėmesį pastaraisiais metais. Tai lėmė kaltinimai prisidedant prie Kinijos etninių mažumų stebėjimo ir jos gaminamų dronų naudojimas kare Ukrainoje, kur juos plačiai pritaikė abi kariaujančios pusės.
„Spalio 18 d. DJI pateikė ieškinį, kuriuo ginčija Gynybos departamento klaidingą įmonės priskyrimą prie Kinijos karinių bendrovių“, – sakoma DJI komentare naujienų agentūrai AFP.
Pentagonas dar 2022 m. DJI įtraukė į bendrovių sąrašą, kurios siejamos su Kinijos karine pramone. Tuo metu JAV gynybos ministerija paskelbė siekianti pabrėžti ir pasipriešinti Kinijos vykdomai karinės ir civilinės pramonės susiliejimo strategijai, kurią Kinija naudoja, kad modernizuotų savo kariuomenę.
Pentagonas tuomet teigė, kad Kinijos kariuomenei garantuojama prieiga prie technologijų ir ekspertinių žinių, kurias turi ir vysto Kinijos įmonės, universitetai ir tyrimų programos, nors pastarieji ir yra pateikiami kaip civiliniai subjektai.
DJI šeštadienį paskelbė, kad ji bandė su Pentagonu kalbėtis beveik pusantrų metų, bet dabar mato, kad nėra jokios kitos alternatyvos kaip tik kreiptis į federalinį teismą.
DJI teigia esanti privati bendrovė, kuri nepriklauso ir nėra kontroliuojama Kinijos kariuomenės, ir gamina komercinius, o ne karinius dronus.
DJI buvo įkurta 2006 m. ir yra didžiausia pasaulyje komercinių dronų gamintoja. Jai taip pat priklauso didelė rinkos dalis aukštesnio lygio bepiločių skraidyklių.
2022 m. Ukrainos vyriausybė apkaltino šią Kinijos bendrovę padedant Rusijai su savo „AeroScope“ sistema, kurią Maskva naudoja nukreipdama raketas į taikinius.
DJI neigė leidžianti Rusijai naudoti savo gaminius kariniais tikslais.
