Moteris, kurios tapatybė neatskleidžiama, antradienį stojo prieš Naujojo Pietų Velso (Australija) Aukščiausiąjį Teismą. Ji pripažino savo kaltę dėl bandymo nuskandinti savo sūnų su ketinimu jį nužudyti ir nužudymo.
Teismui buvo pranešta, kad kovo 19 d. vakare ji nusivedė savo 10 mėnesių sūnų maudytis į baseiną ir bandė jį paskandinti.
Apklausoje policijoje moteris pateikė įvairias savo versijas, kad neva kūdikis pats įbrido į baseiną, kad ji bandė jį uždusinti vandenyje ir kad jis nuskendo, kai ji jį paleido.
Teismui buvo pranešta, kad kūdikį gaivino žmogus (tapatybė neatskleidžiama), kuris atliko dirbtinį kvėpavimą, o motina „rėkė ir jaudinosi“.
Į įvykio vietą atskubėję medikai pranešė, kad ji keistai elgėsi, ir atskyrė ją nuo kūdikio, kai jį skubiai vežė į ligoninę.
Po keturių dienų teismui buvo pranešta, kad kūdikis nustojo kvėpuoti dėl motinos kaltės.
Motina policijai davė skirtingus parodymus: ji teigė, kad paguldžiusi kūdikį miegoti rado jį be sąmonės ir kad jį uždusino laikydama prispaudusi prie krūtinės.
Ji teigė, kad bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, kol atvyko greitosios pagalbos tarnybos ir skubiai nugabeno kūdikį į ligoninę, kur jis vėliau mirė.
Teisėja Sarah McNaughton padarė išvadą, kad motina nėra baudžiamąja tvarka atsakinga už bandymą paskandinti sūnų ir mirtinai apriboti jo kvėpavimą.
„Esu neabejotinai įsitikinusi, kad kaltinamoji atliko fizinius veiksmus“, – sakė ji.
„Taip pat esu įsitikinusi, kad, remiantis daktaro Richardo Fursto ir profesoriaus Davido Greenbergo bendromis ir neginčijamomis nuomonėmis, kaltinamoji nežinojo, kad jos veiksmai buvo neteisingi“, – aiškino teisėja.
Teisėja S. McNaughton nustatė, kad „dėl psichikos sveikatos sutrikimo, pasireiškiančio psichoziniu sutrikimu“ motina negalėjo „vidutiniškai protingai ir blaiviai“ svarstyti, ar žaloti savo kūdikį buvo neteisinga.
Teismui buvo pranešta, kad per pastaruosius ketverius metus moteriai „paūmėjo ir paaštrėjo psichikos sveikatos problemos.“
Ji tikėjo, kad yra atsakinga už Covid-19 pandemiją, kad su ja kalba visata, ir patyrė girdimąsias haliucinacijas.
Teismui buvo pranešta, kad kai kūdikiui buvo šeši mėnesiai, jo motina kreipėsi į psichiatrą ir pranešė, kad „praranda ryšį“ bei jaučia, kad jai reikia baigti gyvenimą.
„Ji teigė, kad jai nuolat kildavo minčių, jog jos sūnui nutiks kažkas blogo ir kad jis padarys kažką blogo“, – sakė teisėja S. McNaughton.
Likus savaitei iki mirtino incidento, moteris sakė policijai, kad pastebėjo, jog kūdikis nėra jos sūnus.
„Įvykių metu dėl psichozės simptomų kaltinamoji manė, kad jos sūnus nėra jos sūnus ir kad jį pakeitė kažkokia piktoji dvasia ar demonas, todėl ji turėjo jį nužudyti ir kad taip jam bus geriau“, – nurodė teisėja.
Per apklausą policijoje moteris tikino mananti, jog „turėjo tai padaryti“, ir „manė, kad tuo metu tai buvo teisinga“.
Dviejų teismo psichiatrų, daktaro Fursto ir profesoriaus Greenbergo, medicininėse ataskaitose teigiama, kad moteris turėjo šizofreninį sutrikimą arba šizoafektinį sutrikimą.
Tačiau trečioje Naujojo Pietų Velso teisingumo sveikatos tarnybos ataskaitoje buvo nustatyta bipolinio sutrikimo diagnozė.
Naujojo Pietų Velso teisingumo sveikatos apsaugos ataskaitoje nustatyta, kad buvo pagrįstų priežasčių daryti išvadą, jog motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, gydymas ir kontrolė dėl jos ir kitų asmenų saugumo.
„Jei kaltinamosios būklė bus netinkamai gydoma, tikėtina, kad ji pablogės, ir tuomet ji gali kelti didesnę riziką pakenkti kitiems ir (arba) sau pačiai“, – teigiama ataskaitoje.
Teisėja S. McNaughton nurodė moterį laikyti teismo medicinos ligoninėje arba kitoje įstaigoje, kurią nustatė Psichikos sveikatos peržiūros tribunolas, kol ji bus išleista į laisvę tinkamu teisiniu būdu.
„Šie faktai yra išties tragiški“, – komentavo ji. – Tai labai liūdna ir slegia visus suinteresuotus asmenis.“
Parengta pagal „Dailymail“ inf.
