Gegužės mėnesį Prancūzijos kariai dalyvaus didelio masto karinėse pratybose Rumunijoje, pavadintose „Daciano pavasaris 2025“, kuriose bus vertinamas jų gebėjimas greitai persikelti į rytinį NATO flangą. Tai svarbi kompetencija, jei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų užpulti kurią nors aljanso narę.
„Mes žaidėme karą. Dabar yra paskirtas priešas, ir mes treniruojamės su žmonėmis, su kuriais iš tikrųjų kariautume“, – penktadienį žurnalistams sakė Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų Europoje vadavietės vadovas generolas Bertrandas Toujouse'as.
Jis pridūrė, kad tokios pratybos, kaip „Daciano pavasaris“, yra „strateginis signalas“.
Per pastaruosius kelerius metus Prancūzijos sausumos pajėgos pradėjo „gilią transformaciją“, kad būtų pasirengusios didelio intensyvumo konfliktui, panašiam į karą Ukrainoje.
Prancūzijos kariuomenė taip pat turi naujus NATO įsakymus: iki 2027 m. ji turėtų sugebėti per 30 dienų dislokuoti karui paruoštą diviziją, įskaitant amuniciją ir atsargas.
Aukščiausio rango karininkai paaiškino, kad šio tikslo siekimas yra kitų metų „Daciano pavasario“ pratybų pagrindas. Prancūzijos kariuomenė treniruosis per 10 dienų į Rumuniją išsiųsti karui pasirengusią brigadą.
Tai bus tarpinis žingsnis, kuris, jei pavyks, patvirtins Prancūzijos patikimumą NATO sąjungininkų akyse ir sudarys sąlygas pasiekti 2027 m. tikslą.
Brigadą sudaro nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. karių, o diviziją – nuo 10 tūkst. iki 25 tūkst. karių.
Pagrindinis iššūkis bus per tokį trumpą laiką pasiekti Rumuniją. „Vis dar nėra karinio Šengeno, todėl turime ryžtingai pagerinti karinį mobilumą Europoje“, – sakė B. Toujouse'o pavaduotojas, generolas Pierre'as-Ericas Guillot, pakartodamas savo viršininko anksčiau išreikštą susirūpinimą.
2022 m. pirmą kartą dislokuojant karius Rumunijoje susidurta su biurokratinėmis kliūtimis, pasienio procedūromis ir karinei įrangai nepritaikytais traukiniais. Šalys stengėsi pašalinti tokius nesklandumus.
„Mums vis dar gali trukdyti kelios muitinės priemonės, tačiau padarėme didelę pažangą paįvairindami maršrutus“, – žurnalistams sakė P. Guillot.
Anksčiau kariuomenė pasikliaudavo tik traukiniais, tačiau dabar karius ir įrangą gabena ir sunkvežimiais bei laivais, kartais net derindama skirtingus transporto būdus.
B. Toujouse'as pridūrė esąs įsitikinęs, kad prancūzų kariai išlaikys kitų metų egzaminą.
Tačiau norint pasiekti 2027 m. tikslą, gynybos išlaidos turės ir toliau atitikti neprivalomą Prancūzijos septynerių metų karinio planavimo įstatymą, perspėjo Prancūzijos kariuomenės vadas generolas Pierre'as Schillis.
Gynybos biudžetas patiria spaudimą, nes naujoji Prancūzijos vyriausybė stengiasi pažaboti šalies biudžeto deficitą.
„Tikiuosi, kad suplanuoti ištekliai bus panaudoti visa apimtimi, – sakė P. Schillis. – Jei bus didelių pokyčių, tam tikru metu galime atidėti (2027 m. tikslą – aut.past.), sakydami, kad nėra pakankamai atsargų, kad jas būtų galima panaudoti kovai.“
„Tačiau tai yra fikcija. Tai tik hipotezė, – pridūrė jis. – Bent jau kol kas.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
