Tarp Kremliaus reikalavimų, pasak jo, yra visų sankcijų atšaukimas, visiškas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių ir šių sričių pripažinimas rusiškomis, taip pat Ukrainos neprisijungusios ir nebranduolinės valstybės statuso įtvirtinimas, taip pat vadinamoji „demilitarizacija ir denacifikacija“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas skundėsi, kad užuot sutikusi su Vladimiro Putino sąlygomis, Ukraina įsiveržė į Kursko sritį.
„Kyjivas į šį pareiškimą atsakė ginkluotu įsiveržimu į Kursko sritį rugpjūčio 6 d. Jo globėjai – JAV ir kitos NATO šalys – siekia sukelti Rusijai strateginį pralaimėjimą. Tokiomis sąlygomis neturime kito pasirinkimo, kaip tik tęsti specialiąją operaciją, kol grėsmės iš Ukrainos bus pašalintos“, – sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad kiekvieną kartą, kai Maskva sudaro tariamus „visiems tinkamus susitarimus“, Kyjivas su jais nesutinka. Kaip pavyzdį jis nurodė Minsko susitarimus ir taikos sutartį, dėl kurių Ukrainos ir Rusijos šalys derėjosi Stambule 2022 m. kovo mėn. pabaigoje po visiškos invazijos ir prieš Kyjivo srities išvadavimą.
Ukrainos ir Rusijos derybos
2022 m. kovo 29 d. Stambule įvyko pirmosios Ukrainos ir Rusijos derybos. Antroje pavasario pusėje derybų procesas pateko į aklavietę.
2024 m. birželio 15 d. laikraštis „The New York Times“ paskelbė dokumentus apie Ukrainos ir Rusijos taikos derybas.
Kaip teigiama paskelbtuose dokumentuose, konfliktiniai klausimai buvo Ukrainos ginkluotės lygis, galimos Ukrainos narystės Europos Sąjungoje sąlygos ir tam tikri Ukrainos kalbos ir kultūros įstatymai, kuriuos Rusija norėjo panaikinti.
Birželio 14 d., prieš taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje, į kurį Rusija nebuvo pakviesta, V. Putinas paskelbė savo „sąlygas“ dėl karo prieš Ukrainą nutraukimo. Jas iš esmės dabar pakartojo ir S. Lavrovas.
Birželio 16 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Šveicarijoje pareiškė, kad Stambulo derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nepavyko dėl Rusijos ultimatumų.
Rugsėjo 5 d. Austrijos federalinis kancleris Karlas Neghammeris pareiškė, kad jo šalis remia teisingą ir stabilią taiką Ukrainoje ir yra pasirengusi tapti derybų tarpininke.
Rugsėjo 24 d. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad jo šalis stiprins paramą pastangoms užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą diplomatinėmis priemonėmis ir dialogu, grindžiamu Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenumu.
Rugsėjo 25 d. Briuselio leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad Ukraina pagrindiniu derybų su Rusija tarpininku pasirinko Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį.
