Pasak jų, šis naujas požiūris turėtų numatyti „pasekmes“ tiems, kurie gauna įsakymą išvykti, bet taip ir neišvyksta iš žemyno.
„Žmonės, neturintys teisės pasilikti, turi būti patraukti atsakomybėn. Naujame teisiniame pagrinde turi būti aiškiai apibrėžtos jų pareigos ir prievolės“, – rašoma neoficialiame dokumente, su kuriuo susipažino „Euronews“. „Nebendradarbiavimas turi turėti pasekmes ir už jį turi būti taikomos sankcijos“, – priduriama jame.
Taip pat raginama vyriausybėms suteikti įgaliojimus vykdyti deportacijas „visapusiškai gerbiant pagrindines teises“.
Šiam dokumentui vadovavo Austrija ir Nyderlandai, o jam pritarė Kroatija, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Slovakija ir Švedija. Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas – trys ES nepriklausančios valstybės, priklausančios Šengeno erdvei – taip pat pasirašė šį dokumentą.
Grupė prašo Europos Komisijos (EK) „skubiai“ išnagrinėti šį klausimą ir, remiantis birželio mėn. vykusio darbo grupės susitikimo diskusijomis, pateikti „naujausią sistemą, atitinkančią realius iššūkius ir pokyčius“.
To susitikimo išvadose iškeltos kelios idėjos, kaip spręsti problemą, susijusią su žemu faktinio deportavimo rodikliu, kuris atkakliai svyruoja apie 30 proc. ir reikšmingai nesikeičia. Tarp šių idėjų buvo prekybos ir vizų politikos naudojimas kaip „sverto“, siekiant priversti kilmės šalis priimti atgal savo piliečius po to, kai jų prieglobsčio prašymai atmetami (bendradarbiavimo stoka įvardijama kaip pagrindinė mažo grąžinimo skaičiaus priežastis).
Birželį vykusiame susitikime taip pat pasiūlyta sukurti „bendrą Europos sprendimą dėl grąžinimo“, kad būtų išspręsta kita pasikartojanti problema: valstybės narės kartais nepripažįsta kitos valstybės narės išduotų įsakymų grąžinti.
Tačiau šie konkretūs pasiūlymai naujajame neoficialiame dokumente neminimi, nes jis pirmiausia yra raginimas EK imtis veiksmų ir stiprios politinės paramos pademonstravimas. Mat 17 narių grupei priklauso visi Europos regionai (nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono) ir skirtingo tipo vyriausybės – nuo griežtosios dešinės iki centro kairės.
Bendras raginimas paskelbtas tuo metu, kai vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį ketina susirinkti Liuksemburge – tai bus pirmasis tokio pobūdžio susitikimas po to, kai Vokietija atnaujino visų savo sausumos sienų kontrolę, Vengrija pagrasino panaudoti nelegalius migrantus prieš Belgiją, o Nyderlandai paprašė taikyti ES prieglobsčio suteikimo taisyklių išlygą.
Migracija taip pat turėtų būti įtraukta į kitą savaitę vyksiančio dviejų dienų ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę.
Greitai vienas po kito vykstantys įvykiai sukėlė rimtą susirūpinimą dėl Šengeno erdvės ir Naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto (gegužės mėn. užbaigto bloko teisės aktų pertvarkymo) gyvybingumo.
Naujajame pakte numatytos nuostatos, kuriomis siekiama panaikinti atotrūkį tarp prieglobsčio suteikimo ir grąžinimo procedūrų, tačiau, kaip matyti iš neoficialaus dokumento, valstybės narės nori atskiro teisės akto deportacijos klausimui spręsti.
Pasiūlymas reformuoti 2008 m. Grąžinimo direktyvą įstrigo Europos Parlamente nuo 2019 m. Dabar 17 šalių grupei reikia visiškai naujo teksto.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen savo antrosios kadencijos gairėse pažadėjo „naują bendrą požiūrį į grąžinimą, naują teisinę sistemą, kuria būtų paspartintas ir supaprastintas procesas, užtikrinta, kad grąžinimas vyktų oriai, būtų skaitmenizuotas bylų valdymas ir užtikrinta, kad sprendimai dėl grąžinimo būtų tarpusavyje pripažįstami visoje Europoje“.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
