Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ praneša, kad Konstantino Zavizenovo kūną antradienio vakare rado jo sūnus. Vyras mirė Istros miestelyje esančioje sodyboje.
Teisėsaugos institucijos informavo leidinį, kad preliminariais duomenimis mirtis buvo pripažinta kaip savižudybė. Tačiau, kai kurie abejoja šia versija.
50 metų K. Zavizenovas prieš mirtį „pusantros savaitės" dažnai vartojo alkoholnius gėrimus, teigia dažnai prokremliškus tekstus publikuojanti naujienų svetainė „Lenta“.
Jo sūnus namuose ant stalo rado raštelį ir alkoholio butelį, o prieš tai kitame namo kambaryje išgirdo šūvį. "Lenta" taip pat pranešė, kad K. Zavizenovo žmona neseniai užklupo jį užmezgus nesantuokinį romaną ir pateikė skyrybų prašymą.
Žinia apie jo mirtį pasidalijo Ukrainoje gimęs lenktynininkas ir politikos komentatorius Igoris Suško, kuris skeptiškai vertino teiginius apie K. Zavizenovo savižudybę.
„Konstantinas Zavizenovas, buvęs okupuotos „Luhansko liaudies respublikos“ kuro, energetikos ir anglies pramonės ministras, nužudytas Maskvoje šūviu į galvą“, - socialiniame tinkle "X" rašė I. Suško.
"Jis buvo tik vienu laipsniu žemiau nuo paties V. Putino per Kovalčiukų mafijos šeimą", - pridūrė jis.
Rusijos „Telegram“ kanalo „Čeka-OGPU“ duomenimis, nuo 2010 iki 2016 m. K. Zavizenovas dirbo Maskvoje įsikūrusios energetikos bendrovės „Inter RAO“ direktoriumi arba rizikos valdymo vadovu.
Tuo metu, kai įmonėje pradėjo dirbti K. Zavizenovas, jai vadovavo Jurijaus Kovalčiuko sūnus Borisas Kovalčiukas.
J. Kovalčiukas yra Rusijos milijardierius, verslo savininkas ir oligarchas. Rusijos vadovą Vladimirą Putiną kritikuojantis žurnalistas Michailas Zygaras apibūdino kaip „faktinį antrąjį žmogų Rusijoje“.
Tuo tarpu JAV vyriausybės finansuojamas „Radio Liberty“ J. Kovalčiuką apibūdino kaip „asmeninį Putino bankininką“.
Anksčiau K. Zavizenovas dirbo kuro, energetikos ir anglies pramonės ministru Rusijos okupuotoje Luhansko liaudies respublikoje.
K. Zavizenovas į šias pareigas buvo paskirtas 2022 metų rugpjūčio mėn. ir vėliau įsitraukė į separatistinę veiklą regione.
Jis taip pat buvo atsakingas už referendumo, kuriuo siekta Luhanską integruoti į Rusiją, organizavimą, teigiama sankcijų stebėsenos svetainėje „OpenSanctions“.
2023 m. birželį jis buvo atleistas iš pareigų. Nepaisant to, dėl savo dalyvavimo Kremliui padedančioje veikloje, jis pateko į Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų valstybių sankcijų sąrašą.
K. Zavizenovas taip pat buvo įtrauktas į karo kurstytojų sąrašą, kurį paskelbė mirusio V. Putino oponento Aleksejaus Navalno Antikorupcijos fondas.
