J. Assange'as beveik 14 metų praleido uždarytas Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų arešto, o paskui Belmaršo kalėjime Didžiosios Britanijos sostinėje. Jis buvo paleistas iš kalėjimo birželį, atlikęs bausmę už šimtų tūkstančių konfidencialių JAV vyriausybės dokumentų paviešinimą.
„Šiandien esu laisvas ne todėl, kad suveikė sistema. Esu laisvas po daugelį metų trukusio įkalinimo, nes prisipažinau kaltas dėl žurnalistikos“, – sakė J. Assange'as Europos Tarybos teisių institucijai jos būstinėje Strasbūre. Tai buvo jo pirmasis po paleidimo viešas pasisakymas. Jam kalbant, šalia buvo jo žmona Stella, kovojusi už jo paleidimą.
J. Assange‘as sakė, kad žurnalistika nėra nusikaltimas, o laisvos ir informuotos visuomenės ramstis. „Žurnalistai neturėtų būti teisiami už savo darbą“, – sakė jis per Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) teisės komiteto posėdį.
Daugelis „Wikileaks“ paskelbtų konfidencialių dokumentų apėmė atvirus JAV Valstybės departamento užsienio lyderių apibūdinimus, pranešimus apie neteisminius nužudymus ir žvalgybos duomenų rinkimą prieš sąjungininkes. J. Assange'as teigė, kad jo atvejis leidžia suprasti, „kaip galingos žvalgybos organizacijos vykdo tarptautines represijas“ prieš savo priešus, ir pridūrė, jog tai „negali tapti norma“.
J. Assange'o byla tebėra labai ginčytina. Rėmėjai jį sveikina kaip žodžio laisvės gynėją ir sako, kad jis buvo valdžios persekiojamas ir neteisingai įkalintas. Priešininkai jį laiko beatodairišku tinklaraštininku, publikavusiu slaptus dokumentus ir taip sukėlusiu pavojų gyvybėms bei JAV saugumui.
JAV prezidentas Joe Bidenas yra pavadinęs J. Assange'ą „teroristu“. J. Assange'as vis dar siekia JAV prezidento malonės dėl jo nuteisimo pagal Šnipinėjimo įstatymą.
