„Šalys narės dažnai labai jautriai žiūri į ribojimus ES viduje, nes viena vertus tai sukuria nepatogumus kelionėms, ekonomikai, bet taip pat tai didelis iššūkis bendrajai Europos idėjai. Laisvas judėjimas – viena pamatinių laisvių. Jeigu ne tai, tai tų klijų, kurie jungia ES valstybes nėra tiek daug“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė ekspertė.
Ji taip pat išskyrė pandemijos laiką, kai šalys buvo priėmusios panašius ribojimus, kaip šiandien daro Vokietija. Visgi, apribojimai nebuvo ilgalaikiai ir viskas ganėtinai greitai sugrįžo į savas vėžes.
Ekspertė pastebi, kad tai gali būti trumpalaikė Vokietijos politika, nors ribojimai, kuriuos šiandien pradeda taikyti Vokietija nėra pirmieji.
„Tarkime su Lenkija, Čekija, Šveicarija, Austrija apribojimai jau yra vykdomi. Apie 30 tūkstančių žmonių buvo apgręžta prie sienos. Tai galbūt ribojimai bus dar išplėsti, bet klausimas dėl jų ilgalaikiškumo. Manau, kad šitas žingsnis, sugriežtinimas, yra daugiau susijęs su artėjančiais rinkimais, negu su ilgalaike politika, kuri bus Vokietijoje.
Didelis pralaimėjimas, kurį patyrė socialdemokratai ir kitos sisteminės partijos, per rinkimus prieš keletą savaičių, kurie vyko Turingijoje, dalyje Saksonijos sukėlė labai didelį nerimą. Artėja rinkimai, reikšmingoje žemėje Branderburge, kurie vyks rugsėjo 22 dieną. Tai gali būti desperatiškas koalicijos žingsnis, kaip nesužlugti ir nebaigti savo darbo anksčiau laiko, prieš rinkimus, kurie vyks kitais metai“, – pastebėjo M. Šešelgytė.
Migracijos klausimas tampa vis labiau aktualus. Politikai per rinkimus nuolat kalba apie migraciją, pasakoja, kaip ją valdys.
„Kiek tas klausimas yra tikras, kiek jis sukurtas baubiškai? Beje migracijos srautai pastaruoju metu augo. Belgija, Graikija, Italija susidūrė su labai dideliais mastais migrantų, kur jau pradeda kelti rimtų socioekonominių problemų, tam tikrų saugumo problemų. Jeigu pažiūrėtume į tokias valstybes kaip Lietuvą, ar tam tikra prasme Lenkiją, kur politikai bando eskaluoti šitą klausimą, tai dažniau yra sukurtas baubas. Tuo gąsdinti lengva, nes jie yra „kitas“, menkai pažįstamas.
Labai lengva tai apipinti įvairiomis etiketėmis, kad jie pranoks mūsų darbo vietas. Saugumas, kultūriniai iššūkiai, atims socialinės paramos paketus. Ši tema, labai lengvai suvalgoma prieš rinkimus“, – sakė M. Šešelgytė, pastebėdama, kad populistai politikai puikiai supranta, kad tai atneš daug politinių dividendų.
Europai privaloma vykdyti bendrą politiką migracijos klausimais. Jei vienoje šalyje skatinama, migrantai priimami, šalis tampa traukos centru. Taip atsitiko ir su Vokietija. Visgi, kyla klausimas, ar šalis buvo tinkamai pasiruošusi.
„Migrantų antplūdžiui turi būti pasiruošusios institucijos, numatytos programos, nes priešingu atveju sukuriama labai daug baimių, kuriomis manipuliuoja politikai. Aišku, negalima sakyti, kad ir iššūkio nėra, žinome istorijas, kai buvo įvykdyti išpuoliai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė M. Šešelgytė.
