Išdalinti EK portfeliai – A. Kubilius paskirtas gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaru

Antradienį Strasbūre kalbėdama žurnalistams, Europos Komisijos vadovė apibūdino savo naujai pristatytą Komisijos narių kolegiją kaip „siauresnę“, „interaktyvesnę ir labiau tarpusavyje susijusią struktūrą“.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Lietuvos nominuotam europarlamentarui Andriui Kubiliui paskyrė Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso (angl. defence and space) eurokomisaro portfelį.

„Jis dirbs vystant Europos gynybos sąjungą ir auginant mūsų gynybos pramonės pajėgumus“, – antradienį Europos Parlamente (EP) pristatydama A. Kubiliaus portfelį kalbėjo EK pirmininkė.

EK pirmininkei įvardinus eurokomisarų kandidatūras, vyks klausymai EP, po kurių parlamentas turėtų kandidatūras patvirtinti.

Naujojo Europos Komisijos (EK) kabineto kadencija truks 5 metus.

Nominuotasis parlamentaras A. Kubilius sako, kad jam deleguojamas gynybos portfelis atspindi būsimos kadencijos prioritetines kryptis – Europos kontinento saugumą ir bendrijos ekonominį konkurencingumą.

„Be abejo, tokio naujo portfelio kūrimas yra labai tampriai susijęs su tuo, kaip Europos Sąjunga, Komisija ir jos prezidentė jaučia tuos didžiulius iššūkius, kuriuos kelia pastaruoju metu tai, kas vyksta Europos kontinente – Rusijos karas prieš Ukrainą, milžiniška saugumo krizė visame saugumo kontinente. Todėl ES gynybos ir saugumo prioritetas yra įvardijamas pačios Ursulos vos der Leyen kaip vienas iš dviejų svarbiausių prioritetų, šalia konkurencingumo“, – žurnalistams EP antradienį sakė A. Kubilius.

Pasak parlamentaro, jis jaučia didelę atsakomybę, kuri politikui teks imant formuoti ES gynybos politiką, tačiau tikisi ir EK pirmininkės lyderystės.

„Vertinu tą didžiulę atsakomybę, kuri tenka su šiuo portfeliu. Nes tai yra visiškai naujas Europos Komisijos portfelis, naujas laukas, nes iki šiol pati Europos Komisija gynybos portfelio neturėdavo, tuo rūpindavosi viceprezidentas, atsakingas už užsienio ir saugumo politiką“, – akcentavo A. Kubilius.

„Tenka portfelis toje prioritetinėje kryptyje. Aš tikiuosi, kad tai reikš, kad dirbsime visi kartu, o ypač kartu su Ursula von der Leyen, nes tokia lyderystė bus labai reikalinga“, – tikino politikas.

Pasak konservatorių politiko, gynybos portfelis suteiks „pridėtinės vertės“ NATO aljansui ir atskiroms narėms, besirūpinantis papildomais finansiniais resursais ir teisiniu reguliavimu kariniams pajėgumams auginti. Dėl to, kaip teigia A. Kubilius, jam šis portfelis labai svarbus yra „ne pinigais, o atsakomybe“.

„Pati Ursula von der Leyen sako, kad per artimiausius 10 metų (į gynybos sritį – ELTA) reikia investuoti 500 mlrd. eurų. (...) Darbas prasideda nuo pat pradžios – liaudiškai tariant, dirvonas yra neartas ir tą vagą varyti bus tikrai nelengva. Bet kartu tai yra ne tik atsakingas darbas, bet ir ambicingas darbas, nes tai sukurti ir gauti portfelį, pilną pinigų, ir tada džiaugtis, kad gavau didelį portfelį“, – pabrėžė A. Kubilius.

EK pirmininkei ketinant įpareigoti naująjį gynybos eurokomisarą per 100 dienų suformuoti bendrijos gynybos politikos gaires, A. Kubilius kaip svarbiausią darbą mato bendrą bendrijos gynybos rinkos sukūrimą, mažinant jos fragmentaciją.

„Turime spręsti tas problemas, kurios yra ryškiai matomos, ir ypač toje resursų sutelkimo pusėje. Europos Sąjungos gynybos pramonė yra, sakykime, krizinėje būsenoje, nes ES valstybės perka tik 20 proc. joms reikalingos ginkluotės iš Europos Sąjungos gamintojų. Bendroji rinka gynybos reikaluose praktiškai neegzistuoja, yra visiškai fragmentuota, nes ir gynybos politika iki šiol buvo labai fragmentuota – ją vienijo NATO, bet ne Europos Sąjunga“, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak politiko, ES gynybos politikai reikia „kapitalinio remonto“ – naujosiose gairėse svarbu numatyti ginklų pirkimus, karių treniravimą ir pasirengimą, gynybai reikalingą logistiką, karinį mobilumą ir pačios gynybos pramonės pajėgumą.

Nominuotasis eurokomisaras taip pat tikina mąstantis apie ir savo kabineto formavimą – jam vadovaus šiuo metu užsienio reikalų viceministru dirbantis Simonas Šatūnas.

U. von der Leyen paskyrė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Italijos politiką Raffaele Fitto ES vykdomosios institucijos pirmininko pavaduotoju.

Kadenciją baigiantis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane‘as Sejourne paskirtas EK vicepirmininku, atsakingu už pramonės strategiją būsimoje Europos Komisijoje.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį paskyrė italą Raffaele Fitto, ministrės pirmininkės Giorgia‘os Meloni kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ narį, būsimos Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju.

„Raffaele Fitto bus vykdomasis viceprezidentas, atsakingas už sanglaudą ir reformas. Jis bus atsakingas už portfelį, susijusį su sanglaudos politika, regionine plėtra ir miestais“, – sakė U. von der Leyen, paskelbdama apie paskyrimą, nepaisant kairiųjų ir centro ES įstatymų leidėjų susirūpinimo.

Ispanijos atstovė Teresa Ribera paskirta EK pirmininko pavaduotoja, kuriai bus pavesta prižiūrėti bloko ekonominį perėjimą prie anglies dioksido emisijų neutralumo.

Dabartinė Ispanijos ekologinio perėjimp ministrė ir ilgametė aplinkosaugininkė T. Ribera bus „atsakinga už švarų, teisingą ir konkurencingą perėjimą“, taip pat už konkurencijos politiką, spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Naujojoje Europos Komisijos komandoje dirbs 11 moterų, t. y. jos užims 40 proc. visų pareigybių, nors dar reikia daug dėl to „nuveikti“, antradienį sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

U. von der Leyen siekė lyčių lygybės Komisijoje, tačiau pasak jos, valstybės narės pasiūlė tik 22 proc. moterų kandidačių. „Tai buvo visiškai nepriimtina“, – sakė ji žurnalistams, nors po jos spaudimo pasiūlyti daugiau moterų, pusiausvyra pagerėjo. „Vis dar reikia daug dėl to nuveikti“, – pridūrė ji.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pristatė naująją EK narių komandą ir politikos sritis arba „portfelius“, kuriems ji prašys vadovauti per ateinančius penkerius metus, paskelbė „Euronews“.

U. von der Leyen, kreipdamasi į žurnalistus, savo naujai pristatytą Komisijos narių kolegiją apibūdino kaip „taupesnę“, „interaktyvesnę ir glaudesnę struktūrą“, grindžiamą pamatiniais „gerovės, saugumo ir demokratijos“ principais.

EK vicepirmininkų sąraše – Prancūzijos, Suomijos, Estijos, Rumunijos, Italijos ir Ispanijos atstovai, keturios moterys ir du vyrai, kuriems bus suteikta daugiau galimybių daryti įtaką vykdomosios valdžios darbui ir kuruoti Komisijos narių grupes.

U. von der Leyen kiekvienam kandidatui išsiųs vadinamuosius „misijos laiškus“, kuriuose išdėstys savo viziją dėl jų įgaliojimų. Po to visi kandidatai bus teisiškai patikrinti, išklausyti parlamento komitetuose ir patvirtinti balsavimu, kad galėtų būti paskirti į naujas pareigas.

Teisinį patikrinimą atliks Parlamento Teisės reikalų komitetas (JURI).

Tai reiškia, kad kandidatai gali būti greitai pašalinti, jei nesulauks parlamento, kuris yra politiškai labiau susiskaldęs nei ankstesnėse kadencijose, paramos. Tuomet ES vyriausybės būtų priverstos siūlyti alternatyvų kandidatą.

Kandidatų, pasiūlytų į EK narius, sąrašas ir jiems siūlomos sritys:

Airija: Michaelas McGrathas – už demokratiją, teisingumą ir teisės viršenybę;

Austrija: Magnusas Brunneris – už vidaus reikalus ir migraciją;

Belgija: Hadja Lahbib – už pasirengimą ir krizių valdymą;

Bulgarija: Jekaterina Zaharijeva – už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas;

Čekija: Jozefas Sikela – už tarptautinę partnerystę;

Danija: Danas Jørgensenas – už energetiką ir būstą;

Estija: Kaja Kallas – už užsienio ir saugumo politiką atsakinga vicepirmininkė ir užsienio reikalų bei gynybos politikos vyriausioji įgaliotinė;

Graikija: Apostolas Tzitzikostas – už tvarų transportą ir turizmą;

Ispanija: Teresa Ribera – už švarų, teisingą ir konkurencingą pereinamąjį laikotarpį atsakinga Komisijos vicepirmininkė, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė;

Italija: Raffaele Fitto – už sanglaudą ir reformas atsakingas Komisijos vicepirmininkas, už sanglaudos politiką, regioninę plėtrą ir miestus atsakingas Komisijos narys;

Kipras: Costas Kadis – už žuvininkystę ir vandenynus;

Kroatija: Dubravka Šuica – už Viduržemio jūros regioną;

Latvija: Valdis Dombrovskis – už ekonomiką ir našumą, įgyvendinimą ir supaprastinimą;

Lenkija: Piotras Serafinas – už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą;

Lietuva: Andrius Kubilius – už gynybą ir kosmosą;

Liuksemburgas: Christophe‘as Hansenas – už žemės ūkį ir maistą;

Malta: Glennas Micallefas – už teisingumą kartų atžvilgiu, kultūrą, jaunimą ir sportą;

Nyderlandai: Wopke Hoekstra – už klimatą, nulines emisijas ir švarų augimą ir apmokestinimą;

Portugalija: Maria Luis Alburquerque – už finansines paslaugas ir taupymo bei investicijų sąjungą;

Prancūzija: Stéphane‘as Séjourné – už gerovę ir pramonės strategiją atsakingas Komisijos vicepirmininkas, už pramonę, MVĮ ir bendrąją rinką atsakingas Komisijos narys;

Rumunija: Roxana Mînzatu – už žmones, įgūdžius ir pasirengimą atsakinga Komisijos vicepirmininkė, už įgūdžius, švietimą, kokybiškas darbo vietas ir socialines teises atsakinga Komisijos narė;

Slovakija: Marošas Šefčovičius – už prekybą ir ekonominį saugumą, tarpinstitucinius santykius ir skaidrumą;

Slovėnija: Marta Kos – už plėtrą, Rytų kaimynystę ir Ukrainos atstatymą;

Suomija: Henna Virkkunen – už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Komisijos vicepirmininkė, už skaitmenines ir pasienio technologijas atsakinga Komisijos narė;

Švedija: Jessika Roswall – už aplinką, vandens išteklių atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką;

Vengrija: Olivéris Várhelyi – už sveikatą ir gyvūnų gerovę;

Vokietija: Ursula von der Leyen – Europos Komisijos pirmininkė.