Kadenciją baigiantis premjeras Bisheras Khasawnehas anksčiau sekmadienį pateikė karaliui atsistatydinimo pareiškimą.
Pagal karalystės konstituciją vyriausybė paprastai atsistatydina po parlamento rinkimų. Ministrą pirmininką skiria karalius, ne parlamentas, kurio galios yra ribotos.
„Karalius Abdullah sekmadienį pavedė Jaafarui Hassanui suformuoti naują vyriausybę“, – teigiama rūmų pareiškime.
56-erių J. Hassanas anksčiau buvo ne tik administracijos vadovas, bet ir planavimo ministras.
Antradienį vykusiuose rinkimuose pagrindinė Jordanijos islamistų partija „Islamo veiksmų frontas“ („Islamic Action Front“, IAF) tapo didžiausia parlamente, surinkusi 31 iš 138 vietų.
IAF yra Jordanijos Musulmonų brolijos politinis padalinys, todėl rinkimų rezultatas islamistams suteikė didžiausią atstovavimą nuo 1989 metų.
Nepaisant mažo rinkėjų aktyvumo – 32 proc. rinkėjų, partijai sėkmę lėmė rinkėjų nusivylimas ekonomine padėtimi ir Izraelio karu prieš palestiniečių grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.
Jordanija 1994 m. tapo antrąja arabų valstybe po Egipto, pasirašiusia taikos sutartį su Izraeliu. Tačiau po to, kai Gazos Ruože prasidėjo karas, kurį sukėlė spalio 7 d. surengtas beprecedentis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį, reguliariai vyksta protestai, kuriuose raginama atšaukti taikos sutartį.
Maždaug pusė šalies gyventojų yra palestiniečių kilmės.
55-erių B. Khasawnehas vadovavo vyriausybei nuo 2020 m. spalio mėnesio.
Jordanijos parlamentas yra dviejų rūmų. Be renkamo parlamento, dar yra senatas, kuriame dirba 69 monarcho skiriami nariai.
Karas Gazos Ruože smogė turizmui Jordanijoje, – šis sektorius yra atsakingas už maždaug 14 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP).
Karalystė yra labai priklausoma nuo užsienio pagalbos, ypač iš Jungtinių Valstijų ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
2024 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 21 procentą.
