„Nebuvau nustebęs, nes iš specialiųjų tarnybų žinojome, kas įvyks. Tačiau tai, kad tai iš tikrųjų įvyko, mane vis tiek šokiravo. Supratau, kad tai mūsų istorijos lūžis: yra Europa iki šios dienos ir kita Europa po jos“, – sakė jis interviu Vokietijos laikraščiui FAZ.
Kartu J. Stoltenbergas patikino, kad Aljansas padarė viską, kas įmanoma, kad diplomatinėmis priemonėmis atgrasytų Rusiją nuo plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Karas prasidėjo ne 2022 m., o 2014 m. Rusijai užgrobus Krymą ir dalį Donbaso. Po to padėtis ilgą laiką nesikeitė, nepaisant beveik kasdienių kovų. Tačiau 2021 m. pavasarį prie sienos su Ukraina staiga atsirado daug Rusijos karių. Nebuvome tikri, ką tai reiškia. Vasarą dalis karių vėl buvo išvesti. Tuo metu daugelis manė, kad tai buvo tik pratybos, kaip sakė patys rusai. Tačiau rudenį gavome išsamesnių žvalgybos pranešimų apie Rusijos pajėgumus ir ketinimus vėl pulti Ukrainą“, – sakė jis.
NATO generalinis sekretorius prisipažino, kad, nepaisant bevaisių pastangų atkalbėti Rusiją, jis vis dar tiki dialogu, tačiau „derinamu su gynyba ir atgrasymu“:
„Turime būti stiprūs, kad galėtume užmegzti prasmingą dialogą. Žinoma, dabar tam yra daug mažiau erdvės, beveik jokios, palyginti su 2014 m. Vienas pirmųjų mano, kaip generalinio sekretoriaus, svarbių projektų buvo atgaivinti NATO ir Rusijos tarybą, kuri ilgą laiką nebuvo susirinkusi. Aišku viena: norėdami užbaigti šį karą, tam tikru momentu turime atnaujinti dialogą su Rusija. Tačiau jis turi būti grindžiamas Ukrainos stiprybe.“
Parengta pagal „Unian“ inf.
