Dėl L. Volkovo užpuolimo – naujas skandalas: išpuolio organizavimu apkaltino garsų Rusijos opozicijos veikėją (3)
2024 m. rugsėjo 13 d. 10:44
Lrytas.lt
Aleksejaus Navalno bendražygiai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad išpuolį prieš Leonidą Volkovą Vilniuje organizavo buvęs „Jukos“ bendrasavininkas Leonidas Nevzlinas (abu yra įtraukti į „užsienio agentų“ registrą). L. Nevzlinas kaltinimus neigia. Leidinys „Proekt“ patvirtino susirašinėjimo, kuriame asmuo, įvardytas kaip „Leonidas Nevzlinas“, bendravo su tariamu išpuolio organizatoriumi, autentiškumą. Apie tai rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba.
A. Navalno šalininkų tyrimo tekstinėje versijoje teigiama, kad šių metų liepą į savo įmonės elektroninį paštą jie gavo laišką iš asmens, kuris tvirtino, kad „žino ir gali įrodyti“, kas „sumokėjo už kovo mėnesį įvykusį išpuolį prieš L. Volkovą ir jį organizavo“.
Siuntėjas paliko telefono numerį, kuriuo su juo galima susisiekti, tačiau jis prašė tai padaryti tik Marijos Pevčich (taip pat įtrauktos į „užsienio agentų“ registrą) arba paties L. Volkovo.
Pokalbyje su L. Volkovu šis žmogus pareiškė, kad A. Navalno sąjungininkas turėjo būti „sumuštas anksčiau“, tačiau nusikaltėliai, anot jo, „užstrigo ir negalėjo jo pasiekti“.
Be to, šaltinis teigė, kad „jie turėjo jį sumušti stipriau – iki neįgalumo“. Tuo pat metu „esą buvo dar vienas planas: nuvežti Leonidą į Rusiją ir ten jį perduoti Sankt Peterburgo FSB“, sakoma tyrime.
Šaltinis A. Navalno komandoje taip pat teigia, kad buvo stebimas ne tik L. Volkovas, bet ir M. Pevčich, o organizatoriumi įvardijamas buvęs vienos didžiausių Rusijos naftos ir petrochemijos bendrovių „Jukos“ akcininkas ir viceprezidentas Leonidas Nevzlinas.
Vėlai vakare L. Nevzlinas padarė pareiškimą platformoje „Telegram“. „Neturiu nieko bendra su jokiais išpuoliais prieš žmones, jokia forma“, – sakė jis. Pasak jo, jis nemato prasmės aptarinėti Maskvoje „ruošiamų“ nutekinimo detalių ir nori, kad nepriklausomas tyrimas įvertintų A. Navalno komandos tyrimą.
„Ir, jei tyrimas nuspręs, kad tai būtina, tada (tai spręs) demokratinės šalies teismas. Esu įsitikinęs, kad teisingumas patvirtins man pateiktų kaltinimų absurdiškumą ir visišką nepagrįstumą“, – rašė L. Nevzlinas.
Savo ruožtu buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis (taip pat įtrauktas į „užsienio agentų“ registrą) pareiškė, kad išpuolį prieš L. Volkovą ir kitus tyrime minimus asmenis laiko „bjauriais nusikaltimais“.
Anot jo, jei A. Navalno bendrininkai nori kuo nors apkaltinti L. Nevzliną, „jie gali kreiptis į teismą“, o ne „kenkti jo reputacijai“.
„Arba tai tiesa, ir tada Leonidas Nevzlinas išprotėjo. Arba tai FSB provokacija, – savo „Telegram“ kanale rašė M. Chodorkovskis. – Dėl visiškai suprantamų priežasčių aš linkstu prie antrosios (versijos)“, – pridūrė jis.
Išpuolis prieš L. Volkovą
Užpuolimas prieš Leonidą Volkovą įvyko šių metų kovą Vilniuje, praėjus beveik mėnesiui po A. Navalno mirties specialiojo režimo pataisos darbų kolonijoje Sibire.
Užpuolikai išdaužė automobilio langą, papurškė jam į akis ašarinių dujų, o vienas iš jų trenkė jam mėsos plaktuku, pranešė aktyvisto bendražygiai. Gydytojai užfiksavo lūžusią ranką ir sumuštą koją.
„Leonidas spėjo pastebėti vieną, o jo žmona mano, kad paskutinę akimirką pro langą pamatė du (užpuolikus)“, – leidiniui „Agentstvo“ sakė buvusi A. Navalno spaudos sekretorė Kira Jarmyš (tiek leidinys, tiek K. Jarmyš taip pat Rusijoje yra įtraukti į „užsienio agentų“ registrą).
K. Jarmyš tuo metu darė prielaidą, kad užpuolikų tikslas buvo ne išgąsdinti V. Volkovą, o jį rimtai sužeisti. „Sprendžiant iš išpuolio brutalumo, jie galėjo suplanuoti bet ką, – sakė ji. – Jie pataikė jam į koją, nes galėjo ją pasiekti. Jie taip pat sulaužė jam ranką. Neatrodo, kad jie neturėjo tikslo sunkiai sužaloti.“
Po trijų savaičių Varšuvoje buvo sulaikyti du įtariamieji dėl išpuolio prieš L. Volkovą.
Netrukus Lenkijoje buvo sulaikytas ir užpuolimą užsakęs asmuo. Paaiškėjo, kad jis buvo Rusijai dirbantis Baltarusijos pilietis, teigė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Užpuolikai, pasak jo, buvo „susiję su ultradešiniųjų sirgalių sluoksniais“.
Kas yra L. Nevzlinas?
Leonidas Nevzlinas yra buvęs „Jukos“ akcininkas ir viceprezidentas. Jis išvyko iš Rusijos į Izraelį 2003 m., kai valdžios institucijos pateikė mokestinius reikalavimus „Jukos“ ir įšaldė jos turtą.
2004 m. verslininkui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl mokesčių vengimo, vėliau jis buvo apkaltintas turto pasisavinimu, o po pusmečio – žmogžudysčių ir pasikėsinimų nužudyti organizavimu. Jis buvo įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą ir suimtas jam nedalyvaujant. Izraelis atsisakė jį išduoti.
2008 m. L. Nevzlinas Rusijoje už akių buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Metais anksčiau tokios pat, bet realios bausmės sulaukė ir „Jukos“ saugumo tarnybos vadovas Aleksejus Pičiuginas – teismai juos laikė bendrininkais.
A. Navalno šalininkai savo tyrime teigia, kad „L. Nevzlinas yra artimiausias Michailo Chodorkovskio bendražygis; jie buvo neišskiriami beveik 40 metų“.
Jie taip pat rašo, kad M. Chodorkovskis šių metų pavasarį interviu Jurijui Dudui (taip pat įtrauktam į „užsienio agentų“ registrą) pavadino L. Nevzliną „daugiau nei giminaičiu“.
M. Chodorkovskis, komentuodamas tyrimą, rašė: „Leonidas Nevzlinas yra mano ilgametis verslo partneris, bendražygis ir draugas. Visi žino, kad, palaikydami asmeninius draugiškus santykius, politine prasme mes einame skirtingais keliais. Leonido pažiūros į Rusijos ateitį gana stipriai skiriasi nuo mano.“
Kokie įrodymai?
A. Navalno šalininkai iš savo šaltinio gavo vaizdo įrašus, kuriuose, kaip teigiama, užpuolikai pirmuoju asmeniu nufilmavo užpuolimą prieš Ivaną Ždanovą (taip pat įtrauktą į „užsienio agentų“ registrą) 2023 m. Ženevoje ir ekonomisto Maksimo Mironovo žmoną Aleksandrą Petračkovą Buenos Airėse.
Tarp kitų tariamai siųstų įrodymų buvo nežinomo asmens, kurio paskyra vadinosi „Leonidas Nevzlinas“, susirašinėjimas. Jame „Leonidas Nevzlinas“ rašė, kad A. Navalnui „nepavyko išardyti ir sukompromituoti režimo priešų“, priešingai nei „MBKh, Kasparovui, Gudkovui, Aleksašenkai, Ziminui, Čičvarkinui, Kacui, Milovui ir kitiems“ (šie asmenys taip pat įtraukti į „užsienio agentų“ registrą).
Be to, pašnekovas parodė susirašinėjimą iš antrosios „Leonido Nevzlino“ paskyros. A. Navalno šalininkai teigia, kad tikrasis L. Nevzlino numeris kažkieno adresų knygoje nurodytas tuo pačiu vardu.
Šaltinis A. Navalno šalininkams atsiuntė leidimą gyventi Belgijoje „Leonido Nevzlino“ vardu. Patikrinę A. Navalno šalininkai išsiaiškino, kad 2020 m. Briuselyje buvo įregistruotas fondas, kurio pavadinimas toks pat kaip L. Nevzlino fondo Lietuvoje. Paaiškėjo, kad fondas Belgijoje įregistruotas toje pačioje Ikselso komunoje, kurioje išduotas leidimas gyventi L. Nevzlinui (tai nurodyta dokumente, kurio nuotrauką atsiuntė šaltinis).
Tyrime išsamiai aprašomas „Leonido Nevzlino“ siųsto susirašinėjimo palyginimas su susirašinėjimu, kurį M. Pevčich vedė su buvusiu „Jukos“ akcininku.
Tyrimo duomenimis, M. Chodorkovskio bendrininko susirašinėjimas pasižymi „labai specifiniu ir atpažįstamu stiliumi“. Jis taip pat rašo žodį „tweet“ – su dviem „t“. Nutekintame susirašinėjime šis žodis taip pat parašytas neteisingai.
Pasak paties M. Chodorkovskio, visą medžiagą ir informaciją apie išpuolius prieš L. Volkovą, I. Ždanovą ir A. Petračkovą reikia perduoti policijai. „Ir aš tikrai esu pasirengęs priimti tyrimo rezultatus“, – rašė jis platformoje „Telegeram“.
Informacijos patikrinimas
A. Navalno bendražygiai rašo, kad susisiekė su Michailu Maglovu iš leidinio „Proekt“ ir Christo Grozevu (jie taip pat įtraukti į „užsienio agentų“ registrą), kuris rašo leidiniams „Spiegel“ ir „The Insider“ (Rusijoje pripažinta nepageidaujama organizacija).
Leidinys „Proekt“ padarė išvadą, kad nutekintas susirašinėjimas su A. Navalno bendražygiais yra tikras. Pavyzdžiui, jame nurodoma, kad „susirašinėjime yra daug smulkių detalių, leidžiančių identifikuoti pašnekovus“ – visų pirma, susirašinėjime paliečiamos daugelio su L. Nevzlinu susijusių žmonių gyvenimo aplinkybės.
Be to, vienoje iš žinučių L. Nevzlinas savo pašnekovui pateikė nuorodą į specializuotą interneto svetainę, kurioje susisteminta dešimtys tūkstančių politikų ir pareigūnų profilių.
„Proekt“ patikrinus paaiškėjo, kad tame pačiame puslapyje likus valandai iki žinutės išsiuntimo lankėsi vartotojas iš IP adreso Jeruzalėje. Leidinyje rašoma, kad šiame mieste L. Nevzlinas turi dviejų aukštų butą.
„Proekt“ taip pat patikrino L. Nevzlino leidimą gyventi Belgijoje. Leidinyje rašoma, kad Ikselso komunoje, kurioje išduotas leidimas gyventi, 2020 m. pabaigoje „artimiausi L. Nevzlino bendražygiai“ įsteigė fondą tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir tikrasis L. Nevzlino fondas Lietuvoje (tai taip pat minima A. Navalno bendražygių tyrime).
Ką sako L. Nevzlinas?
L. Nevzlinas sakė A. Navalno bendrininkams, kad jis neįsakė užpulti nei L. Volkovo, nei M. Mironovo.
„Aš įsakiau (užpulti) L. Volkovą? Kokiu tikslu? Jūs sakėte: sumušti jį, paskui pridėjote: (pasodinti) į neįgaliojo vežimėlį ir išvežti į Rusiją. Pasiskirstykime klausimais, jūs siųskite, aš atsakysiu“, – paviešintame pokalbyje su M. Pevčich rašė L. Nevzlinas.
„Maša, kaip jums gali ateiti į galvą, kad aš įsakiau užpulti Leonidą Volkovą?“ – pridūrė buvęs „Jukos“ bendrasavininkas.
Ketvirtadienio popietę M. Chodorkovskio bendrininkams nepavyko susisiekti su A. Navalno bendražygiais.
Kas žinoma apie informacijos šaltinį
Tyrimo duomenimis, M. Pevčich nusprendus paskambinti pirmajame anoniminiame laiške nurodytu telefono numeriu, po 45 minučių pokalbio asmuo, su kuriuo jis kalbėjosi, prisistatė Andrejumi Matusu.
Jis palaiko „glaudžius ir tvirtus ryšius su FSB ir kitomis saugumo tarnybomis“, teigia tyrimo autoriai. A. Navalno bendrininkai paskelbė jo nuotrauką.
Pasak A. Matuso, išpuolio prieš L. Volkovą organizatorius buvo „žmogus iš Rygos“ Anatolijus Blinovas, kuris surado „vykdytojus iš Lenkijos“. Tačiau po to, kai „Nevzlinas“ iš nutekinto susirašinėjimo liko nepatenkintas išpuolio rezultatais, jie visi esą „susiginčijo ir pradėjo vienas kitą šantažuoti“, teigiama tyrime, cituojant A. Matusą.
Jo buvo „paprašyta išspręsti problemą“ (tačiau nenurodoma, kas tai padarė) – „atimti iš lenkų ir A. Blinovo visus jų telefonus su įrašais, kad jie neturėtų jokių įrodymų apie L. Nevzlino dalyvavimą“, rašo A. Navalno bendražygiai.
A. Matusas tvirtina turįs pokalbio su „Nevzlinu“ garso įrašą. Per asmeninį susitikimą Juodkalnijoje su L. Volkovu ir I. Ždanovu jis esą paleido šį įrašą. A. Navalno bendrininkai padarė išvadą, kad „balsas labai panašus“, nors pripažino, kad „sunku atlikti visapusišką tokios kokybės įrašo fonologinę ekspertizę“ (susitikimą su A. Matusu kavinėje jie įrašė diktofonu).
A. Matuso motyvai dalytis informacija su A. Navalno bendrininkais lieka neaiškūs. Tyrime vis dėlto teigiama, kad jis „bandė parduoti“ savo medžiagą A. Navalno šalininkams ir domėjosi „vizų klausimais: kur nors išvykti, prisiglausti, gauti dokumentus“.
Galiausiai jis „kažkuriuo metu tiesiog dingo“, pranešė tyrimo autoriai. Po kelių savaičių A. Navalno sąjungininkai „pamatė jo medžiagą“ valstybės finansuojamo televizijos kanalo RT interneto svetainėje.
RT publikacijoje taip pat teigiama, kad L. Nevzlinas stovėjo už išpuolio prieš L. Volkovą, ir kaip įrodymas pateikiamas susirašinėjimas tarp asmens, vardu „Leonidas Nevzlinas“, ir išpuolio organizatoriaus.
RT teigė, kad susirašinėjimą gavo iš šaltinio, kuriam jį perdavė A. Blinovas. Straipsnyje taip pat buvo teigiama, kad susirašinėjimas yra „autentiškas“ ir kad telefono numeris, iš kurio buvo susirašinėjama, „programose, leidžiančiose sužinoti, kaip asmuo yra registruotas kitų abonentų“, nurodytas kaip „Leonid Nevzlin“ arba kaip „L N“ arba „Леонид Невзлин“.
