Jis beveik dvejus metus atidėliojo kelionę į Ankarą dėl savo neįprastų reikalavimų.
Pareigūnai nurodė daugybę priežasčių. Kai kurie teigė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios V. Putinas vengia bet kokių šalių, kurios nebuvo Sovietų Sąjungos dalis. Kiti tai aiškino šiais metais vykusiais rinkimais Rusijoje.
Tačiau su Rusijos mąstymu susipažinę šaltiniai „Middle East Eye“ teigė, kad pagrindinė nuolatinio delsimo priežastis yra V. Putino sąlygos apsilankyti Ankaroje.
Pasak šaltinių, V. Putinas norėtų skristi į Turkiją su Rusijos naikintuvų palyda, nes galbūt yra susirūpinęs dėl Ukrainos galimybės numušti lėktuvą skrydžio metu.
Maskvos reikalavimas skristi su Rusijos naikintuvais, taip pat galbūt juos nutupdyti Turkijos teritorijoje yra sudėtingas klausimas, nes NATO oro gynybos sistemos šioje šalyje tokius orlaivius gali suvokti kaip priešo taikinius.
Vienas su derybomis susipažinęs asmuo sakė, kad Turkija greičiausiai neatjungs NATO sistemų, kad patenkintų Rusijos prašymą.
Paskutiniuose svarstymuose dėl vizito Rusijos ir Turkijos pareigūnai aptarė, kad V. Putinas atvyks pirmąją spalio savaitę. Tačiau dėl konkretaus naikintuvų poreikio vizito planavimas ir organizavimas yra labai mažai tikėtinas, sakė šaltiniai. Paskutinį kartą V. Putinas Ankaroje lankėsi 2014 m.
Neįprastas prašymas
Du buvę Turkijos ambasadoriai, anksčiau glaudžiai susiję su diplomatiniu protokolu, susijusiu su užsienio valstybių vadovų vizitais, teigė kad Rusijos prašymas yra labai neįprastas.
„Turkijos vyriausybė gali siųsti naikintuvus lydėti užsienio valstybių vadovus kaip gestą, – sakė vienas iš buvusių ambasadorių. – Vis dėlto neprisimenu nė vieno vizito, kurio metu užsienio valstybių vadovai norėtų atsivežti savo šalies naikintuvus.“
Trečias buvęs Turkijos ambasadorius sakė, kad nėra konkretaus protokolo, reglamentuojančio tokį reikalavimą, ir paliko jį diskusijoms.
Vis dėlto Rusijos reikalavimai neapsiriboja tik naikintuvais. Rusijos pareigūnai taip pat skundžiasi, kad trys didžiausi Ankaros viešbučiai – „Hilton“, „Sheraton“ ir „JW Marriott“ – priklauso JAV.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusių žmonių, Maskva mano, kad JAV viešbučių tinklai yra nesaugūs Rusijos valstybės vadovui.
Dėl to kyla klausimas, ar Ankara galėtų suteikti vyriausybinius svečių namus V. Putinui priimti – tai labai neįprastas protokolas, kuris pastaruoju metu neturi analogų.
Kadangi Turkija yra NATO narė, Rusijos pareigūnai ypač nerimauja dėl galimų pasikėsinimų į jo ar jo aplinkos žmonių gyvybę, sakė šaltiniai. Iš pirmo žvilgsnio Rusijos nuogąstavimai dėl viešbučių tinklų gali atrodyti pagrįsti, tačiau V. Putinui nebūtina apsistoti viešbutyje, jei jis į Turkiją užsuka tik vienai dienai.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę su oficialiu vizitu Ankaroje lankėsi Egipto prezidentas Abdel Fattah el-Sisi, kuris atvyko apie vidurdienį ir išvyko tą patį vakarą, sudalyvavęs keliuose susitikimuose.
Nors Turkija ir Rusija palaiko strateginius santykius, grindžiamus energetika, prekyba ir turizmu, jie periodiškai patiria pakilimų ir nuosmukių.
Anksčiau šiais metais V. Putinas kritikavo Ankarą dėl ginklų tiekimo Ukrainai.
Maskva taip pat nerimauja dėl Turkijos bankų sistemos, kuri iš esmės sustabdė sandorius su Rusija po to, kai gruodžio mėn. buvo įvestos JAV antrinės sankcijos, keliančios grėsmę finansų įstaigoms, prekiaujančioms su Rusijos bankais. Dėl šio žingsnio dvišalė prekyba iš dalies nutrūko.
Parengta pagal „Middle East Eye“ inf.
