„Vakar rytinėje Latvijoje sudužo Rusijos karinis bepilotis orlaivis (UAV). Vyksta tyrimas. Mes palaikome glaudžius ryšius su mūsų sąjungininkais“, – sekmadienį rašė jis, pažymėdamas, kad panašių incidentų NATO rytiniame flange daugėja ir juos reikia išspręsti kartu.
„Šis incidentas patvirtina, kad reikia toliau stiprinti rytinę Latvijos sieną, įskaitant mūsų priešlėktuvinės gynybos ir elektroninės kovos pajėgumų gerinimą, kuris padės apriboti įvairios paskirties bepiločių orlaivių operacijas“, – sakė Latvijos gynybos ministras Andris Spruds, rašo estų leidinys „Eesti Rahvusringhääling“
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pareiškė, kad Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą į susitikimą pirmadienį.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad dronas į Latvijos oro erdvę įskrido ankstų šeštadienio rytą ir buvo nedelsiant pastebėtas. Tyrimas vis dar tęsiamas, nors pirminiai ekspertų duomenys rodo, kad dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
„Įvertinome ir stebėjome situaciją, kiek ji pavojinga, ar gali kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė L. Kalninis, pridurdamas, kad sprendimas buvo priimtas pagal Latvijos Nacionalinės ginkluotųjų pajėgų (LNGP) ir NATO valstybių narių patvirtintą procedūrą.
Kaip jau sekmadienį paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos, Rusijai tęsiant puolimą Odesos srityje, grupė rusų kovinių bepiločių orlaivių įskrido į Rumunijos oro erdvę.Vėliau Rumunijos krašto gynybos ministerija patvirtino, kad rugsėjo 8 d. per Maskvos naktinį puolimą Ukrainoje Rusijos dronas pažeidė Rumunijos oro erdvę. Reaguojant į situaciją buvo pakelti du Rumunijos karo lėktuvai F-16 iš 86-osios Borcea oro pajėgų bazės.
Naktį į sekmadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 15 Rusijos „Shahed“ dronų ir vieną valdomą raketą „Kh-59“.
Latvijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad dronas į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos ir nukrito Rėzeknės savivaldybėje.
„Ši situacija patvirtina, kad turime tęsti pradėtus darbus stiprinant rytinę Latvijos sieną, įskaitant oro gynybos pajėgumų ir elektroninės karybos pajėgumų plėtojimą, siekiant apriboti įvairios paskirties bepiločių orlaivių veiklą“, – sakė gynybos ministras Andris Sprūdis.
NATO narė Rumunija sekmadienį taip pat pranešė, kad Rusijos bepilotis orlaivis, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą kaimyninėje Ukrainoje, naktį įskrido į jos oro erdvę.
Bukareštas griežtai pasmerkė „naują pažeidimą“, kurį sukėlė Maskvos „neteisėtos atakos“.
Nuo invazijos pradžios Rusija ne kartą vykdė naktines atakas prieš Ukrainos miestus, dažnai taikydamasi į pietinio Odesos regiono uostus po to, kai pasitraukė iš grūdų eksporto sutarties.
Lenkija taip pat užfiksavo mažiausiai du atvejus, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos raketos ar bepiločiai orlaiviai, atakavę Ukrainą, – pastarąjį kartą gruodžio mėnesį.
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Varšuva pareiškė, kad į jos oro erdvę pateko skraidantis objektas, bet vėliau savo teiginį atsiėmė.
Praėjusią savaitę paskelbtame interviu laikraščiui „Financial Times“ Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė, kad Varšuva turėtų turėti teisę numušti rusų raketas, nukreiptas į Ukrainą, prieš joms įskrendant į Lenkijos oro erdvę, nepaisant NATO prieštaravimo.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sureagavo į šį įvykį
Jis akcentavo būtinybę stiprinti Baltijos šalių oro gynybą.
„Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus ir palaiko nukentėjusius sąjungininkus. Naujas incidentas Latvijoje rodo, kad turime stiprinti Baltijos šalių oro gynybą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.
„Rotacinis oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas, kaip buvo sutarta Vilniaus viršūnių susitikime!“ – akcentavo Lietuvos prezidentas.
L. Kasčiūnas sureagavo į incidentą Latvijoje: tikriausiai tai reikės aptarti ir NATO formatuose
Pasirodžius informacijai apie Latvijoje sudužusį Rusijos karinį droną, krašto apsaugos ministras Laurynas Kassčiūnas teigia, kad šį incidentą reikės aptarti ir NATO formatuose.
„Tikriausiai reikės incidentą aptarti NATO formatuose, jeigu latviai tai inicijuos. Tikrai paremsime juos šiuo klausimu, kad turėtume diskusiją, kaip į tokias situacijas ateityje reaguoti. Reikia dar ir situacijos analizę pasidaryti, kad po to būtų galima dėlioti veikimo algoritmus“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas, pabrėždamas Baltijos šalių oro gynybos stiprinimo svarbą.
„Aš manau, kad mūsų pasirinkta kryptis didesnį dėmesį skirti oro gynybai yra būtent tai, ką ir reikia daryti“, – akcentavo ministras.
G. Landsbergis apie incidentą Latvijoje: Lietuva palaikys stiprų sąjungininkų atsaką
Latvijoje nukritus Rusijos dronui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva palaikys stiprų sąjungininkų atsaką į Kremliaus sukeltą incidentą.
„Prieš tris metus neįsivaizduojami incidentai dabar laikomi įprastais. Nei Ukrainoje, nei Latvijoje nei bet kur kitur NATO teritorijoje niekas neturėtų leistis, tačiau tai yra nauja realybė, kuriai atsirasti leido mūsų neveiklumas. Lietuva, žinoma, palaikys stiprų sąjungininkų atsaką“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Landsbergis, reaguodamas į Latvijos teritorijoje nukritusį Rusijos droną.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sekmadienį pranešė, kad šios šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis dronas.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad dronas į Latvijos oro erdvę įskrido ankstų šeštadienio rytą ir buvo nedelsiant pastebėtas.
Turimais Latvijos kariuomenės duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Šeštadienį, Latvijos Rėzeknės savivaldybėje sudužo Rusijos bepilotis orlaivis (dronas), praneša šalies nacionalinis transliuotojas LSM, remdamasis Latvijos gynybos ministerijos Karinių viešųjų ryšių departamento informacija.
Šiuo metu atsakingos tarnybos, įskaitant policiją, tiria įvykio aplinkybes. Latvijos kariuomenės duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Anksčiau „zinas.tv3.lv“, remiantis šalies Gynybos ministerija, rašė, kad nuolaužos buvo aptiktos šeštadienį Rėzeknės rajone.
„Šiuo metu atsakingos tarnybos, tarp jų ir policija, toliau tiria įvykio aplinkybes, tačiau Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad, pirminiais duomenimis, tai yra karinės reikšmės rusiškas dronas“, – pažymima leidinyje.
Tuo metu, anot Nacionalinių Lavtijos ginkluotųjų pajėgų, Rusijos UAV įskrido į šalies oro erdvę iš Baltarusijos pusės.
Ginkluotosios pajėgos užfiksavo nepilotuojamo orlaivio atskridimą į Latvijos teritoriją, taip pat stebėjo jo judėjimą ir nustatė avarijos vietą.
Situacijos tyrimas tęsiamas. Apie įvykį informuoti vyriausybės pareigūnai, teisėsaugos institucijos ir NATO šalys.
Parengta pagal UNIAN inf.
