Šalis nuolat susiduria su korupcijos skandalais, kurie apima aukščiausio lygio politikus, valstybės įstaigas, garsius verslininkus.
Vienas iš naujausių skandalų susijęs su buvusiu Nigerijos centrinio banko vadovu Godwinu Emefiele, kuris šiuo metu teisiamas dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jis kaltinamas neteisėtų pranašumų suteikimu – tai susiję su didelėmis finansinėmis machinacijomis, įvykusiomis jo vadovavimo centriniam bankui metu.
Buvęs vienas aukščiausių Nigerijos policijos vadovų Abba Kyari teisiamas dėl dalyvavimo kokaino kontrabandoje ir kitose rimtose nusikalstamose veiklose. Jo byla atspindi gilias problemas Nigerijos teisėsaugos sistemoje.
Daugybė Nigerijos politikų ir valdininkų neteisėtai prisijungė didelius žemės plotus, o tai dar labiau gilina socialinę nelygybę šalyje, nes žemės praradimas stipriai paveikia paprastus piliečius.
Dėl masinio korupcijos išvešėjimo kartais yra kaltinamas 2010–2015 m. šalies prezidentu buvęs Goodluckas Jonathanas ir jo administracija. Tačiau tai klaidinga nuostata: korupcija neprasidėjo tuo laikotarpiu ir juo labiau ji nesumažėjo nei 2015–2023 m. prezidentaujant Muhammadui Buhari, nei dabar šaliai vadovaujančiam Bolai Tinubu. Ekspertai neabejoja: pasikeis ir šis prezidentas, bet korupcija drąsiai vaikščios Nigerijos gatvėmis taip, kaip dabar.
Taip yra todėl, kad korupcija Nigerijoje egzistavo dar prieš šaliai įgyjant nepriklausomybę 1960 m.
Pietų ir Šiaurės protektoratų sujungimas 1914 m., siekiant suformuoti Nigeriją, buvo korupcijos pradžia šioje šalyje. Šis susivienijimas įvyko be įvairių tautų, sudarančių dabartinę Nigerijos valstybę, sutikimo, todėl atsirado nepasitikėjimas, nesantaika, kartėlis, neapykanta ir įvairių etninių grupių reikalavimai atsiskirti nuo šalies.
Nigerija yra vienintelė šalis, kuri suformuota neleisdama žmonėms, šioje teritorijoje įsikūrusiems nuo amžių, aptarti sąlygų, kuriomis visi toliau sugyventų. Kadangi Nigerija buvo įkurta ant korupcijos pamato, korupcija toliau klestės šioje valstybėje, kol nesusiformuos naujai mąstanti visuomenė, pagrįsta visuotiniu piliečių įsitraukimu, lygybe, sąžiningumu, pasitikėjimu.
Antroji korupcijos fazė prasidėjo Nigerijoje praėjus keleriems metams po prievartinio Pietų ir Šiaurės protektoratų sujungimo 1914 m. Tuo laikotarpiu į Nigerijos verslo sistemą įvestas procentinis pelnas – papildomas uždarbis, gaunamas greta savo pagrindinio pelno.
Sandoriai tada vyko taip: pavyzdžiui, jei ponas A. yra statybų rangovas, jis kreiptųsi į administruojantį poną B. dėl sutarties nutiesti 10 kilometrų kelią už tam tikrą pinigų sumą. Ponas B. lieptų ponui A. pridėti papildomą procentą prie sutarties kainos, tarkim, 15–20 proc. kaip savo atlygį už sutarties skyrimą ponui A.
Papildoma 15–20 proc. suma už sutartį ponui B, kuris paskyrė sutartį ponui A., buvo gaunama tada, kai sutartį finansuodavo vyriausybė ar organizacija, kuri pasirašė sutartį dėl kelio tiesimo su ponu A. Taip britai įvedė antrąją korupcijos fazę į Nigeriją. Toks pelningas sutartis skirstančių valdžios pareigūnų ir privačių organizacijų veiklos procesas Nigerijoje išlieka iki šiol.
Trečioji korupcijos fazė įvyko 1955 m., kai vienas įtakingiausių Šiaurės Nigerijos premjeras Alhaji Ahmadu Bello, siekdamas kontroliuoti Pietus, paprašė Didžiosios Britanijos Kolonijinio sekretoriaus Oliverio Lyttletono: „Jei norite, kad mes (Šiaurė) būtume dalis šios Nigerijos, kurią įsivaizduojate, tada norime turėti 50 proc. Nacionalinės Asamblėjos narių.“
Yra žinoma, kad 1954 m. Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose Pietūs laimėjo 83 vietas (51,23 proc.) iš 162, o Šiaurė – 79 vietas (48,76 proc.). Tačiau 1959 m. britų kolonijinis sekretorius Nigerijai sutiko su A.A.Bello reikalavimu ir praplėtė Nacionalinę Asamblėją iki 312 narių be jokių rinkimų ar naujo gyventojų surašymo, kuris pateisintų naujas vietas.
Dėl tokios neproporcingos plėtros Šiaurė gavo 174 vietas, o Pietūs – 138, rengiantis parlamentinei valdymo sistemai, planuojant Nigerijos nepriklausomybę. Paprašęs pusės vietų Nacionalinėje Asamblėjoje A.A.Bello gavo net 55,7 proc. mandatų! Taip Pietūs, kurie iš pradžių turėjo daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje, staiga tapo mažuma!
Taip prasidėjo Nigerijos Šiaurės dominavimas prieš Pietus. Tuo pat metu imta teigti, kad Šiaurė yra labiau apgyvendinta nei Pietūs. Tai buvo trečioji didžiulė korupcija, kuri jau tada alino šalį ir tebekenkia jai iki šiol. 1966 m. sausio 15 d. perversmas Nigerijoje buvo korupcijos ir masinės nelygybės, įvykusios per 1965 m. visuotinius rinkimus, pasekmė.
Ketvirtoji korupcijos fazė prasidėjo, kai staiga pradėjo dingti didžiulės pinigų sumos iš valdžios institucijų, komisijų ir agentūrų. Tarp 1976–1979 m. naftos sektorius prarado 2,8 mlrd. JAV dolerių, kai Muhammadu Buhari buvo naftos ministras. Vėlgi, Persijos įlankos karo metu tas pats naftos sektorius neteko 12,4 mlrd. JAV dolerių valdant generolui Ibrahimui Babangidai. Šios didžiulės pinigų sumos nebuvo pateiktos ataskaitose.
Penktoji korupcijos fazė buvo vykdoma per Žemės naudojimo įstatymo įvedimą (dabar Žemės naudojimo aktas). Pavyzdžiui, buvo „Tauta, maitinkis“ (1976 m. Nigerijos karinės vyriausybės sukurta iniciatyva, kurios tikslas buvo padidinti maisto gamybą ir pasiekti savarankiškumą žemės ūkio srityje) ir „Žalioji revoliucija“ (viena iš programų, inicijuotų 1980-aisiais, siekiant padidinti žemės ūkio produktyvumą ir pasiekti maisto savarankiškumą šalyje) programos, kai milijonai hektarų žemės buvo konfiskuoti iš nigeriečių, apsimetant, kad juose reikia ūkininkauti ir maitinti tautą.
Šimtai milijardų nairų iš Nigerijos naftos pinigų buvo išleista traktorių pirkimui ir ūkių kūrimui pagal šias programas. Tačiau „Tauta, maitinkis“ ir „Žaliosios revoliucijos“ ūkiai buvo perimti atskirų asmenų. Šiandien vietos valdžios tarybų pirmininkai, gubernatoriai ir kiti aukšti valdininkai prisidengia Žemės naudojimo aktu, kad pavogtų milijonus hektarų žemės iš nigeriečių.
Žemių konfiskavimas jų savininkams yra didžiulis smūgis, nes be žemės nieko negalima padaryti: kai dirbami laukai yra atimami iš žmonių, jie tampa bejėgiai ir vargšai.
Šeštoji korupcijos fazė įvyko valstijų kūrimo metu. Prieš įsteigiant valstijas, Nigerijoje buvo keturi regionai: Šiaurė, Vakarai, Vidurio Vakarai ir Rytai. Tačiau dabar trys regionai – Vakarai, Vidurio Vakarai ir Rytai – bendrai turi 17 valstijų, o vos vienas regionas Šiaurė – net 19 valstijų! Klausimas: kaip vienas regionas gali apimti daugiau valstijų nei trys regionai kartu? Ar tai nėra korupcija?
Panašiai korupcija apraizgė Nigeriją ir per vietos bei užsienio paskolų naudojimą. Tiek gubernatoriai, tiek šalies prezidentai įvairiais laikais ėmė abejotinas paskolas, tačiau nėra jokių matomų infrastruktūros projektų, kurie sukurti už tokius milžiniškus pinigus. Tai yra septintoji korupcijos fazė Nigerijoje.
