Pareiškime Mongolijos vyriausybės atstovas spaudai teigė, kad šalis yra priklausoma nuo energijos išteklių, todėl būtų sunku sulaikyti V. Putiną pagal TBT orderį dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, rašo naujienų portalas „Politico“.
„Mongolija importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau kaip 20 proc. elektros energijos iš artimiausių kaimyninių šalių, kurių tiekimas anksčiau buvo nutrūkęs dėl techninių priežasčių. Šis tiekimas yra labai svarbus mūsų ir mūsų žmonių egzistencijai užtikrinti“, – sakė atstovas spaudai.
„Mongolija visuomet laikėsi neutralumo politikos visuose savo diplomatiniuose santykiuose, tai rodo mūsų pareiškimai iki šiol“, – pridūrė atstovas spaudai.
Laukia pasekmės
Mongolija yra didžiulė šalis, kurioje gyvena 3,3 mln. žmonių. Ji yra nepatogioje geografinėje vietoje, neturinti išėjimo į jūrą bei esanti tarp supervalstybių Rusijos ir Kinijos.
Šalis diplomatiniu požiūriu laikosi sudėtingos pozicijos – nesusipriešina nė vienai iš savo kaimynių, su kuriomis ją sieja glaudūs istoriniai ir ekonominiai ryšiai.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą nepakeitė Mongolijos sostinėje Ulan Batore įsikūrusios vyriausybės skaičiavimų.
Tačiau Mongolija yra Tarptautinio baudžiamojo teismo narė, kuris praėjusių metų kovo mėn. išdavė tarptautinį arešto orderį V. Putinui dėl karo nusikaltimų, susijusių su vaikų deportavimu ir perdavimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Bet kuri TBT narė privalo imtis veiksmų pagal teismo orderius, tačiau Mongolija to nepadarė.
Pasak „Politico“ kalbinto teisės eksperto, Mongolijai greičiausiai bus iškelta baudžiamoji byla dėl jos neveiklumo.
Smūgis tarptautinei sistemai
Europos Sąjunga, Ukraina ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“, anksčiau ragino Mongoliją imtis veiksmų pagal savo įsipareigojimus.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus Mongolijos nesugebėjimą suimti V. Putiną pavadino „sunkiu smūgiu TBT ir tarptautinei baudžiamojo teisingumo sistemai“.
„Mongolija leido kaltinamajam nusikaltėliui išvengti teisingumo, taip prisiimdama atsakomybę už jo karo nusikaltimus. Kartu su partneriais dirbsime siekdami užtikrinti, kad tai turėtų pasekmių Ulan Batorui“, – pridūrė H. Tychijus.
Vizito metu V. Putinas pakvietė Mongolijos prezidentą Ukhnaagiiną Khurelsukhą dalyvauti BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, kuris spalio mėn. vyks Rusijoje.
Mongolijos vyriausybės atstovas taip pat pridūrė, kad V. Putino vizitas atitinka istorinį precedentą, kai valstybių vadovai kartu švenčia sovietų ir mongolų pajėgų pergalės prieš Japoniją 1939 m. Chalchin Golo mūšyje metines.
