Remiantis „Chatham House Africa“ programos Socialinių normų ir atsakingo valdymo (SNAG) ataskaita, korupcija Nigerijos švietimo sektoriuje ne tik blogina mokymosi kokybę, bet ir prisideda prie skurdo, nelygybės bei socialinės atskirties augimo. Tyrimai rodo, kad ši praktika yra plačiai paplitusi ir daro didelę žalą visuomenei bei švietimo sistemai.
Apklausa, kurioje dalyvavo įvairių Nigerijos regionų gyventojai, atskleidė, kad daugelis respondentų mano, jog apie 40 proc. tėvų moka kyšius už tai, kad jų vaikai būtų perkelti į kitą klasę ar gautų geresnius pažymius.
Tėvai dažnai mano, kad šios lėšos yra būtinos norint užtikrinti vaikų sėkmę, nepaisant to, kad mažiau nei 11 proc. apklaustųjų laiko tokią praktiką priimtina. Visgi, nors dauguma visuomenės atstovų yra nusiteikę prieš tokius veiksmus, spaudimas pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų dažnai verčia juos elgtis kitaip.
Korupcijos priežastys Nigerijos švietimo sistemoje yra įvairios, tačiau ekspertai pabrėžia moralinio nuosmukio ir socialinės neteisybės įtaką. Nigerijos visuomenėje, kurioje korupcija tapo įprastu reiškiniu, sąžiningumas yra nuvertintas. Vaikai, matydami tėvus ir mokytojus įsitraukusius į korupciją, mokosi, kad tokie veiksmai yra priimtini, o tai turi ilgalaikes neigiamas pasekmes visuomenei.
Švietimo specialistai teigia, kad korupcija pradiniame ir viduriniame ugdyme ypač griauna socialinį pasitikėjimą. Ji riboja išsilavinusių, kompetentingų ir sąžiningų piliečių ugdymą, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių Nigerijos ateičiai.
Pedagogė Boye Ogundele pabrėžia, kad korupcija švietimo sektoriuje ne tik ardo švietimo sistemos vientisumą, bet ir prisideda prie bendro moralinio nuosmukio visuomenėje. Pasak jos, žmonės yra pasirengę bet kokia kaina siekti savo tikslų, net nesirūpindami ilgalaikėmis pasekmėmis.
Kitas mokytojas, Temitope Obisesanas, pastebi, kad korupcija yra ypač ryški viešajame sektoriuje, kur kyšininkavimas dėl pažymių tampa vis labiau paplitęs. Valstybinėse mokyklose, kur egzistuoja griežti standartai, tėvai, norėdami užtikrinti vaikų pažangą, dažnai siūlo mokytojams dovanas arba pasitelkia kitus neteisėtus metodus. Tai rodo ne tik moralinį nuosmukį, bet ir valstybinių mokyklų finansavimo trūkumą, dėl kurio dauguma tėvų renkasi alternatyvias strategijas savo vaikų sėkmei užtikrinti.
Nigerijoje taip pat reiškiamas nepasitenkinimą dėl vyriausybės nepakankamo dėmesio valstybinių mokyklų finansavimui. Dauguma politikų ir pasiturinčių tėvų savo vaikų į šias švietimo įstaigas neleidžia, kas dar labiau gilina socialinę atskirtį ir nelygybę. Tai labai skiriasi nuo laikotarpio po Nigerijos nepriklausomybės 1960-aisiais, kai visi vaikai, nepriklausomai nuo socialinės padėties, turėjo lankyti tas pačias mokyklas.
Švietimo konsultantė Oyebola Ajiteru pažymi, kad privačios mokyklos taip pat įsitraukia į korupciją, kad pritrauktų daugiau mokinių. Kai kurie tėvai renkasi ugdymo įstaigas, kuriose kyšininkavimas yra toleruojamas, nes tai užtikrina aukštesnius pažymius jų vaikams be didesnių pastangų.
Kai kuriose mokyklose mokiniai net gauna paruoštus atsakymus egzaminams, o mokytojai tiesiogiai padeda jiems atlikti užduotis, taip žlugdydami jų tikrąjį akademinį potencialą.
Pagal tarptautinius standartus vaikai, baigę trečią klasę, turėtų būti visiškai raštingi. Tačiau Nigerijoje tik apie 66 proc. valstybinių mokyklų mokinių gali perskaityti bent vieną iš trijų žodžių, o tik 78 proc. ketvirtos klasės mokinių geba atlikti paprastus aritmetinius veiksmus. Tai rodo, kad Nigerijos švietimo kokybė yra žema, ypač valstybinėse mokyklose, kuriose korupcija dar labiau apsunkina padėtį.
Mokytoja Gloria Akinsola priduria, kad mokėjimas už neužpelnytus pažymius ne tik pakerta švietimo sistemos integralumą, bet ir turi ilgalaikes neigiamas pasekmes besimokantiems. Toks elgesys suteikia nesąžiningą pranašumą kai kuriems mokiniams, o tai sukelia nepasitenkinimą tarp sąžiningų moksleivių ir mažina jų motyvaciją. Kai pažymiai yra perkami, vaikai ir paaugliai praranda atsakomybę už savo mokymąsi, todėl jų žinios tampa paviršutiniškos, dalykai neįsisavinami.
Panašiai teigia ir Friday Erhabor, „Marklenez Limited“ žiniasklaidos ir strategijų direktorius. Jis mano, kad tėvai, mokantys mokytojams, kad užtikrintų vaikų egzaminų išlaikymą, tiesiogiai griauna savo atžalų ateitį: net jei mokinys gaus aukščiausius pažymius, bet neturės reikiamų žinių, toks atestatas neturės jokios vertės ilgalaikėje perspektyvoje.
Ekspertai pabrėžia, kad korupcija švietimo sistemoje ne tik naikina socialinį pasitikėjimą, bet ir stabdo asmeninį bei profesinį vystymąsi, kartu versdama norma būsimų suaugusiųjų išnaudojimą ir kuriant iškreiptą moralės supratimą. Korupcija silpnina švietimo sektoriaus vaidmenį formuojant kvalifikuotą darbo jėgą ir siekiant bendros visuomenės gerovės.
Nigerijos švietimo sistema susiduria su didžiuliais iššūkiais, kuriems spręsti būtinas visuotinis susitelkimas ir moralinis atsinaujinimas.
