Prancūzija nuolatinės vyriausybės neturi nuo liepos 7 d. vykusių rinkimų, kuriuose kairiesiems atiteko daugiausiai mandatų. Kitas pagrindines grupes sudaro E. Macrono centristai ir kraštutiniai dešinieji.
Kaip skelbiama, du galimi kandidatai į ministro pirmininko postą – ekspremjeras Bernardas Cazeneuve iš centro kairiųjų stovyklos ir dešiniojo sparno buvęs ministras Xavieras Bertrandas – rengia atskirus susitikimus su E. Macronu.
Prancūzijos prezidentas nacionalinės svarbos akimirkomis tradiciškai konsultuojasi su pirmtakais. Anot pranešimų, E. Macronas pirmadienį Eliziejaus rūmuose taip pat susitiko su dviem buvusiais prezidentais – dešiniojo sparno Nicolasu Sarkozy ir socialistu Francois Hollande‘u.
E. Macronas, sukeldamas kairiųjų įniršį, anksčiau atsisakė priimti kairiojo sparno premjero kandidatūrą, argumentuodamas, kad tokia figūra neturėtų šansų atlaikyti parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo.
Politinės aklavietės akivaizdoje E. Macronas, kuriam liko mažiau nei treji metai valdžioje, leido laikui bėgti, kol rengiamos olimpinės ir paralimpinės žaidynės, o tai sustiprino oponentų susierzinimą.
Tačiau ryškėjant ženklams, liudijantiems reikalų spartėjimą, anksti pirmadienį E. Macronas priėmė B. Cazeneuve – buvusį pirmaujantį socialistą, kuris vadovavo vyriausybei paskutiniais F. Hollande‘o prezidentavimo mėnesiais, informavo naujienų agentūros AFP žurnalistas. Komentatoriai įvardija B. Cazeneuve kaip asmenį, kurį E. Macronas greičiausiai paskirs, tačiau jo paskyrimas toli gražu nėra iš anksto garantuotas.
B. Cazeneuve paskyrimas yra „galimas, tačiau nėra užtikrintas (...) tai yra variantas, tačiau turime atidžiai pažvelgti“, AFP sakė E. Macronui artimas šaltinis, kuris nepanoro būti įvardytas.
61-erių B. Cazeneuve daug metų praleido vidaus reikalų ministro poste ir, be kita ko, dirbo tuo metu, kai 2015 metais Paryžiuje įvyko traumatiški išpuoliai. Teigiama, kad jis turi viso politinio spektro atstovų pagarbą. Tačiau tai nepaliko įspūdžio kairiajai partijai „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI), kuri pažadėjo siekti, kad jis balsavimu būtų išstumtas iš valdžios.
„Masės centras“
E. Macronas popietę taip pat turėtų surengti pokalbį su X. Bertrandu – šiaurinio Aukštutinės Prancūzijos regiono dešiniojo sparno vadovu ir buvusiu ministru. Manoma, kad 59-erių X. Bertrando kandidatūra į premjerus būtų priimtinesnė dešiniesiems.
N. Sarkozy, kuris išlieka įtakinga figūra politinėje dešinėje ir netgi E. Macrono aplinkoje nepaisant virtinės apkaltinamųjų nuosprendžių dėl korupcijos, jau spėjo aiškiai pareikšti, kam teiktų pirmenybę. „Prancūzijos politikos masės centras yra dešinėje“, – šeštadienį laikraščiui „Figaro“ argumentavo jis.
Visgi, vienas šaltinis Eliziejaus rūmuose, kuris prašė neatskleisti jo tapatybės, neatmetė galimybės, kad gali atsirasti ir trečias kandidatas. Esama spėlionių dėl Ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos tarybos (CESE) vadovo Thierry‘io Beaudet, kuris nėra žinomas daugumai prancūzų. „Bendra idėja yra išsiaiškinti, ar B. Cazeneuve ir X. Bertrando hipotezės atitinka stabilumo kriterijus“, – nurodė šaltinis, pridurdamas, kad E. Macronas, „žinoma, galvoje gali turėti kitas pavardes“.
Tas kandidatas, kuris bus paskirtas, turės tvarkytis su sudėtinga užduotimi – siekti sutarimo dėl teisės aktų itin susiskaldžiusioje Nacionalinėje Asamblėjoje didelių iššūkių metu.
