I. Alijevas sušaukė pirmalaikius įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus anksčiau laiko, kad balsavimas nesutaptų su klimato konferencija COP29, ji vyks Baku lapkričio 11–22 dienomis. Nė vieni iš Azerbaidžane vykusių rinkimų per I. Alijevo valdymo du dešimtmečius tarptautinių stebėtojų nebuvo pripažinti laisvais ir sąžiningais.
Rinkimų komisija pranešė, kad I. Alijevo partija laimėjo 68 vietas 125 narių parlamente. Dar 45 vietas iškovojo nepriklausomi kandidatai, 12 vietų atiteko kandidatams iš devynių politinių partijų, visos jos laikomos provyriausybinėmis.
Į parlamentą pateko tik vienas opozicijos kandidatas iš Respublikonų alternatyvos partijos. Opozicinė „Musavat“ partija teigė, kad buvo „masinių pažeidimų“, įskaitant daugkartinį balsavimą. Tarptautiniai stebėtojai iš Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos vėliau pirmadienį ketina surengti spaudos konferenciją, kurioje pristatys savo išvadas po balsavimo.
Baku sulaukia griežtos Vakarų kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo ir susidorojimo su nepriklausoma žiniasklaida.
62 metų I. Alijevas geležiniu kumščiu valdo buvusią sovietinę respubliką nuo 2003 m., kai mirė jo tėvas, Azerbaidžano sovietmečio komunistų lyderis ir buvęs KGB generolas Heidaras Alijevas.
Jis turi didelį populiarumą dėl Azerbaidžano karinės pergalės prieš armėnų separatistų pajėgas, tris dešimtmečius kontroliavusias armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.
Pernai per žaibišką puolimą Baku atkovojo kalnuotą anklavą, iš jo į Armėniją pabėgo visi gyventojai armėnai – daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Azerbaidžane visa valdžia sutelkta prezidento rankose, parlamento vaidmuo sprendžiant valstybės prie Kaspijos jūros reikalus ribotas.
