Anot anoniminių agentūros šaltinių, Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano administracija mano, kad geopolitinis svorio centras tolsta nuo išsivysčiusių ekonomikų.
Pasak jų, nauji šalies diplomatiniai žingsniai atspindi jos siekį plėtoti santykius su visomis daugiapolio pasaulio šalimis, toliau vykdant savo, kaip pagrindinės NATO narės, įsipareigojimus.
Europos ir Azijos kryžkelėje esanti Turkija prieš kelis mėnesius pateikė prašymą prisijungti prie BRICS, nusivylusi, kad jai nepavyko pasiekti pažangos dešimtmetį trukusiame siekyje įstoti į Europos Sąjungą, pridūrė šaltiniai. Prašymą esą iš dalies lėmė ir nesutarimai su kitomis NATO narėmis po to, kai Turkija palaikė glaudžius ryšius su Rusija po jos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Daugialypė politika
„Turkija gali tapti stipria, klestinčia, prestižine ir veiksminga šalimi, jei vienu metu gerins santykius su Rytais ir Vakarais, – praėjusį savaitgalį Stambule sakė R. T. Erdoganas. – Bet koks kitas būdas nebus naudingas Turkijai, jis jai tik pakenks.“
BRICS grupei, pavadintai Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos vardu, priklauso kai kurios didžiausios besiformuojančios ekonomikos šalys. Šių metų pradžioje prie jos prisijungė keturios naujos narės – Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Etiopija ir Egiptas. Saudo Arabija buvo pakviesta prisijungti, tačiau karalystė to dar nepadarė.
Tolesnė grupės plėtra gali būti aptarta spalio 22–24 d. Kazanėje (Rusija) vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, teigė „Bloomberg“ šaltiniai. Malaizija, Tailandas ir Turkijos artimas sąjungininkas Azerbaidžanas taip pat siekia prisijungti.
