Rugpjūčio 25 d. „pritarimo“ Rusijos prezidento veiklai lygis Rusijos visuomenėje nukrito iki 72,4 proc. – žemiausio nuo pirmosios karo savaitės, rodo penktadienį paskelbti VTsIOM apklausos duomenys.
Per dvi savaites nuo rugpjūčio 11 d. V. Putino reitingas prarado 4,7 procentinio punkto, o tai yra staigiausias kritimas nuo invazijos į Ukrainą. Dėl to buvo įveiktas ir mobilizacijos laikotarpio „dugnas“ (73,7 proc. 2022 m. lapkritį), ir žemumos po „Wagner“ maišto (72,6 proc. 2023 m. rugpjūtį).
Dabartinis V. Putino reitingas yra žemiausias nuo 2022 m. vasario 27 d. VTsIOM duomenimis tada jis buvo 70,4 proc. Paskutinėmis prieškario savaitėmis 2022 m. V. Putino reitingas svyravo ties 63–64 proc., o po invazijos į Ukrainą jis šoktelėjo iki 79 proc.
Pritarimo pikas – 79,6 proc. – buvo parodytas 2022 m. balandžio mėn. ir nuo to laiko reitingas į šį lygį nebegrįžo.
Prezidento pasitikėjimo reitingas taip pat pasiekė žemiausią lygį nuo pirmosios karo savaitės. VTsIOM duomenimis, V. Putinu pasitiki 75,7 proc. rusų, prieš dvi savaites – 80,1 proc., o liepos viduryje – 81,5 proc.
Po masinės mobilizacijos pasitikėjimas V. Putinu nukrito iki 78 proc. (2022 m. lapkritį), o po „Wagner“ maišto – iki 76,8 proc.
V. Putino atsaką į Ukrainos puolimą Kursko srityje, pirmąjį Rusijos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, visuomenė vertino kaip „geriausiu atveju neadekvatų“, pažymėjo Jonathanas Teubneris, bendrovės „FilterLabs“, kuri matuoja visuomenės nuotaikas pagal socialinės žiniasklaidos įrašus, generalinis direktorius.
Pasak „FilterLabs“, požiūrio į V. Putiną rodikliai smarkiai sumažėjo, o „į vyriausiąjį kariuomenės vadą nukreiptų nepadorių žodžių kiekis“ šoktelėjo, ypač Maskvoje ir trijuose pietiniuose regionuose: Kurske, Belgorode ir Brianske.
Nors rugpjūčio 6 d. Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pažadėjo „nugalėti“ Ukrainos ginkluotąsias pajėgas prie Kursko, o pats V. Putinas pagrasino „deramu“ atsaku, Ukrainos pajėgos ir toliau užima teritoriją Rusijos pietuose, savo plotu prilygstančią didiesiems miestams, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas gyventojų, pavyzdžiui, Volgogradui (859 km²) ar Jekaterinburgui (1 142 km²).
Kremlius nusprendė siųsti šauktinius ginti Kursko srities, kad neatitrauktų pajėgų nuo fronto Donbase, kur kariuomenei nuo rugpjūčio pradžios pavyko užimti 20 kaimų ir 200 km² – keturis kartus daugiau nei liepą („DeepState“ duomenimis).
Šauktinių panaudojimas neišvengiamai taps pažeidžiamu visuomenės požiūrio į V. Putiną tašku, teigia JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikė Caroline Hurd.
„Jei jis ir toliau demonstruos, kad yra menkai suinteresuotas šauktinių apsauga, ir toliau naudos juos pirminei gynybai, tikėčiausi, kad tai turės socialinių pasekmių ateityje“, – sakė C. Hurd.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
