Kaip rašo „Bloomberg“, jis nori, kad pabėgėliai grįžtų, paremtų sugriautą ekonomiką ir pasipriešintų Rusijai. Tuo pat metu daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių trūksta darbo jėgos, o tokios šalys kaip Lenkija ir Čekija nenori prarasti žmonių.
Prasidėjus karui apie 17 mln. ukrainiečių, daugiau nei trečdalis prieškario gyventojų, paliko savo namus. JT pabėgėlių agentūros duomenimis, daugiau kaip 6 mln. žmonių tebėra pabėgėliai užsienyje.
Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad dėl tokių sunkumų, kaip elektros energijos tiekimo nutraukimas ir grėsmė energetikos infrastruktūrai, šiemet iš šalies išvyks dar 400 000 žmonių.
V. Zelenskis bando įtikinti sąjungininkus padėti sugrąžinti į Ukrainą daugiau šaukiamojo amžiaus vyrų, prašydamas jų pagalbos dvišaliuose susitikimuose. Politikai nuo Lenkijos iki Vengrijos pareiškė, kad nesiųs pabėgėlių atgal, kol tęsis karas.
Tačiau yra ir svarbių ekonominių priežasčių juos išlaikyti, ypač tose šalyse, kurių vadovai pastaraisiais metais buvo neigiamai nusiteikę migracijos atžvilgiu.
Be ukrainiečių, kurie Lenkijoje apsigyveno dar prieš karą, ši šalis priėmė apie 950 000 pabėgėlių. Jų indėlis į BVP praėjusiais metais sudarė nuo 0,7 iki 1,1 proc. šalies BVP, teigiama JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad ukrainiečių pabėgėlių šeimos Lenkijoje pačios save išlaiko. 80 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš darbo, atvykėliams greičiau nei tikėtasi įsiliejus į darbo rinką.
Čekijoje pirmąjį ketvirtį ukrainiečių pabėgėliai sumokėjo beveik dvigubai daugiau mokesčių nei gavo socialinių išmokų, rodo Darbo ministerijos duomenys.
„Kalbant tiesiai šviesiai, daugelis Čekijos įmonių priklauso nuo ukrainiečių pabėgėlių įgūdžių ir darbštumo. Pavyzdžiui, statybų pramonė be ukrainiečių darbuotojų visiškai sustotų“, – sakė mažmeninės prekybos ir svetingumo lobistų grupės vadovas Tomas Průza.
Parengta pagal „Unian“ inf.
