Apskaičiuota, kad per nagrinėjamą laikotarpį buvo gauta apie 87 mln. įvairaus dydžio kyšių (palyginti su 117 mln. 2019 m.) – vidutiniškai 0,8 kyšio vienam suaugusiam žmogui.
2023 m. Nigerijoje per 12 mėnesių vienas kyšio davėjas vidutiniškai tą darė 5,1 karto. Tai yra kuklus ir statistiškai nereikšmingas dažnumo sumažėjimas, palyginti su 2019 m., kai kiekvienas kyšio davėjas vidutiniškai tą padarė 5,4 karto“.
„Kaime kyšininkavimo dažnis yra didesnis nei mieste: 2023 m. mieste gyvenantys kyšininkai vidutiniškai davė 4,5, o kaime – 5,8 kyšio“.
Korupcija užėmė 4-ąją vietą tarp svarbiausių Nigerijos problemų 2023 metais po pragyvenimo išlaidų, nesaugumo ir nedarbo.
Kyšininkavimas buvo labiausiai paplitęs tarp prokurorų, žemės registro pareigūnų, muitinės ir imigracijos pareigūnų, nors teisėjai ir magistratai gauna didžiausią atlyginimą šalyje.
Daugiau nei 95 proc. visų 2023 m. sumokėtų kyšių buvo pinigine forma (grynaisiais pinigais arba pinigų pervedimu) – tai yra šiek tiek didesnė dalis nei 2019 m.
Pragyvenimo krizė, kurią sukėlė valiutos reformos ir dalinis degalų subsidijos panaikinimas, paskatino 23 proc. Nigerijos gyventojų atsisakyti mokėti kyšius, kai iš jų to buvo reikalaujama. Penktadalis pastarųjų (21 proc.) nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakė duoti kyšį, buvo ta, kad jie turėjo kitų galimybių gauti tai, ko norėjo.
2023 m. atliktame korupcijos tyrime pabrėžiama, kad Nigerijos valdžia turi teikti pirmenybę įgyvendinti korupcijos prevenciją institucijose ir tarp valstybės pareigūnų, kurie atlieka svarbiausią vaidmenį eilinių piliečių kasdieniame gyvenime.
Korupcija Nigerijoje – viena didžiausių kliūčių šalies vystymuisi ir stabilumui. Nors 216 mln. gyventojų turinti didžiausia Afrikos valstybė yra turtinga gamtiniais ištekliais, ypač nafta, jos ekonominį potencialą dažnai stabdo gilios ir sisteminės korupcijos problemos.
Korupcija Nigerijoje apima daugybę formų – nuo mažų kyšių iki aukšto lygio politinio elito piktnaudžiavimo valdžia. Valdžios institucijos, teisėsaugos, teismai ir net privačios įmonės dažnai įsipainioja į korupcinius tinklus, kur pinigai ir privilegijos dažnai nustelbia teisėtumą ir teisingumą. Tai ne tik kenkia ekonomikai, bet ir mažina visuomenės pasitikėjimą vyriausybe ir kitomis institucijomis.
Vienas labiausiai žinomų Nigerijos korupcijos pavyzdžių – milžiniškas naftos sektoriaus grobstymas. Nepaisant to, kad šalis yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, milijardai dolerių, gaunami iš šio sektoriaus, dažnai nusėda privačiose kišenėse, užuot panaudojami šalies infrastruktūros gerinimui ar viešųjų paslaugų teikimui. Šis reiškinys vadinamas „naftos prakeiksmu“, nes vietoj naudos, gaunamos iš šių išteklių, šalis patiria stagnaciją ir gilų socialinį neteisingumą.
Deklaruojamos Nigerijos vyriausybės pastangos kovoti su korupcija susiduria su dideliais iššūkiais. Nepaisant to, kad buvo įsteigta keletas antikorupcinių agentūrų, tokių kaip Ekonominių ir finansinių nusikaltimų komisija (EFCC), šios institucijos dažnai stokoja resursų, nepriklausomumo ar politinės valios veikti efektyviai. Dažnai patys kovos su korupcija pareigūnai tampa šios sistemos dalimi, o teisėsauga irgi dėl korupcijos dažnai nepajėgi nuteisti aukšto rango asmenų.
Korupcijos paplitimas taip pat kenkia socialinei ir ekonominei lygybei. Neišsemiami šalies resursai koncentruojasi nedidelės elito grupės rankose, tuo tarpu didelė dalis gyventojų gyvena skurde. Tai sukelia socialinę įtampą, nusivylimą ir neteisybės jausmą, kuris prisideda prie nestabilumo ir smurto protrūkių šalyje.
