Šimtai protestuotojų, eidami per netoliese išsidėsčiusius gyvenamuosius rajonus, iškėlė plakatus, smerkiančius didėjančias išlaidas maistui ir pragyvenimui, iškėlę kumščius į orą skandavo ir ragino daugiau žmonių prisijungti prie jų.
Dešimtys tūkstančių žmonių daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje dalyvauja protestuose su šūkiu #EndBadGovernanceInNigeria. Organizatoriai paragino rengti gatvių demonstracijas, protestuojant prieš blogą valdžios institucijų darbą, korupciją ir dramatiškai augančias pragyvenimo išlaidas, dėl kurių kenčia milijonai Nigerijos gyventojų. Iš viso protestuotojai kėlė 19 reikalavimų.
Kai kuriose šalies dalyse, pavyzdžiui, šiaurinėse Kano ir Jobės valstijose, valdžia įvedė komendanto valandą, nes protestuotojai vartė ir degino transporto priemones. Nigerijos sostinėje Abudžoje policija, siekdama išvaikyti demonstrantus, paleido ašarines dujas, aidėjo šūviai. „Amnesty International“ pranešė, jog žuvo dešimtys protestuotojų, šimtai buvo suimti.
Lagoso universiteto teisės studentas Adeleke išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimą vyriausybe, kurios vykdoma politika kelia grėsmę jo išsilavinimui.
„Žmonės vyriausybėje, gavę nemokamą išsilavinimą, atėjo į valdžią ir panaikino nemokamą mokslą“, – sakė jis, ragindamas atšaukti mokesčius už mokslą ir padaryti šalį tinkama gyventi studentams.
Nigerijos prezidentu 2023 m. gegužę tapo Bola Tinubu. Pernai nigeriečiai susidūrė su precedento neturinčiais ekonominiais sunkumais dėl jo sprendimo panaikinti subsidiją degalams, kuri buvo įvesta dar 8-ajame dešimtmetyje, siekiant išlaikyti kurą įperkamą ir padėti vietos valiutai nairai padidinti vertę.
Nors kai kas teigė, kad B.Tinubu žingsnis padės atgaivinti Nigerijos ekonomiką, tai skaudžiai paveikė eilinius piliečius, kurių išlaidos smarkiai padidėjo.
Nigerijos statistikos biuro duomenimis, maisto produktų infliacija Nigerijoje taip pat siekia 40 proc., yra didžiausia per beveik tris dešimtmečius, o nedarbas auga. Tačiau ekonominis nesaugumas nėra vienintelis iššūkis, nes žmonių grobimai, terorizmas ir banditizmas persmelkia visą šalį, įskaitant sostinę Abudžą.
Didėjantis nesaugumas paveikė tokius protestuotojus kaip Jibrilis Suleimanas, kilusį iš Maidugurio miesto Borno valstijoje – ginkluotos grupuotės „Boko Haram“ tvirtovės. J.Suleimanas sakė, kad negali grįžti namo ir nerimauja dėl savo giminaičių kančių.
„Noriu, kad Nigerija gyventų taikiai. Dėl nesaugumo mano kaime kasdien žūsta žmonės. Žmonės miršta dėl bado, mūsų seserys dėl bado pasuko į Ashewo (jorubų kalba – sekso darbuotojas). Štai kodėl mes išėjome čia kovoti už savo teises“, – sakė logistikos įmonėje dirbantis vyras.
Pagrindinės prekės tapo prabanga, kuri daugeliui nigeriečių yra neįkandama, o nepaaiškinamas degalų trūkumas pasitaiko kas antrą savaitę, nors Nigerija yra viena didžiausių naftą eksportuojančių šalių. Dabar benzinas parduodamas po 1300 nairų (0,78 JAV dolerio) už litrą, o visai neseniai kainavo 580 nairų (0,35 JAV dolerio). Nairos kursas taip pat išlaikė kritimo tendenciją, nepaisant vyriausybės bandymų jį palaikyti politinėmis priemonėmis ir jėga.
Tai ypač didelis iššūkis studentams, kurių daugeliui sunku sumokėti mokesčius už mokslą ar nusipirkti vadovėlių. Padėtį pablogino ir tai, kad vasarį buvo panaikinta elektros energijos subsidija didžiausiems vartotojams. Kadangi universitetai paprastai yra dideli elektros energijos vartotojai, kai kurios mokslo institucijos negalėjo susimokėti didelių sąskaitų už elektrą ir buvo atjungtos nuo nacionalinio tinklo, todėl studentams teko ieškoti būdų, kaip dirbti tamsoje.
Tuo tarpu vyriausybės paskolų aukštajam mokslui schema mažai padėjo daugeliui, atsidūrusių prie iškritimo slenksčio dėl sudėtingų reikalavimų norint ją gauti.
Skundų – visas krepšelis
Pasak Abudžoje įsikūrusios viešosios strategijos įmonės „Gatefield“ pasaulinės politikos vadovo Adewunmi Emowuros, protestai yra didėjančio nusivylimo dėl prastai valdomos administracijos, kuri atėjo į valdžią turėdama trapią rinkimų mandatą, rezultatas.
„Tai yra skundų krepšelis: chroniškas badas, didelis nedarbas, atskaitomybės stoka iš kurčios vyriausybės, kuri primetė piliečiams žalingą taupymo programą, o valdančioji klasė gyvena prabangiai“, – sakė jis.
Lagose vyravusi prislopinta protesto atmosfera neatsispindėjo visoje šalyje. Abudžoje protestai peraugo į smurtą, Kano mieste buvo paskelbta komendanto valanda, o Kadunoje suimta dešimtys žmonių. Tarabos ir Gombės valstijose prie demonstracijų prisijungė vaikai, o protestuotojai akmenimis apmėtė vyriausybės rūmus.
Ekspertai teigė, kad jėgos naudojimas ir konstitucinės laisvės suvaržymas rodo vyriausybės teisėtumo trūkumą ir gali sukelti tolesnį eskalavimą ir anarchiją.
„Tai tik parodo, kad vyriausybė nesugebėjo tinkamai spręsti susidariusios padėties ir imtis savo vaidmens užtikrinant teisėtvarką, o ne tik saugant režimą“, – sakė Abudžoje įsikūrusio Demokratijos ir vystymosi centro analitikas Afolabi Adekaiyaoja,
Maisto trūkumas ir kiti sunkumai
Prieš tris mėnesius pagimdžiusi Adeola Babatunde yra tarp tų, kurie labiausiai nukentėjo nuo sunkios ekonominės padėties Lagose. Jos parduotuvė Ketu turguje, kurioje ji prekiauja muilu, sausainiais ir limonadu, pastaruosius kelis mėnesius ištuštėjo. Tai reiškia neapsakomus sunkumus jos šeimai, kurią moteris stengiasi išmaitinti.
Apgailestaudama dėl didėjančių būtiniausių prekių kainų, keturių vaikų motina sakė: „Esu čia, kad praneščiau vyriausybei, jog Nigerijoje vyksta kažkas rimto. Viskas čia blogai, mes taip sunkiai dirbame, bet namo grįžtame su tiek mažai“.
Kaip ir A.Babatunde, kompiuterine technika prekiaujantis Buchi Odikanwa teigė, kad jo šešių asmenų šeima po vyriausybės pasikeitimo verčiasi sunkiai, nes dėl nuomos, komunalinių mokesčių ir kitų šeimos išlaidų mėnesio pabaigoje jam nieko nelieka.
„Atotrūkis toks didelis, kad jūs negalite man aiškinti, kad turiu tvarkytis ir ištverti, kai jūs perkate privatų lėktuvą ir jachtą, išleidžiate milijardus renovuoti rezidencijai, kurioje gyvens vienas žmogus, kai tuo tarpu šalies viduje perkeltųjų asmenų stovyklose yra žmonių, kurie net neturi kur permiegoti“, – sakė keturių vaikų tėvas, turėdamas omenyje atnaujintą Nigerijos viceprezidento rezidenciją.
Augant skurdui, mažėjant pajamoms ir didėjant alkiui, pastarąjį mėnesį vyko badaujančių žmonių protestai ir išpuoliai prieš maisto sunkvežimius bei sandėlius.
Nigerijoje sunkumai daugeliui dabar nepakeliami – žmonės ieško papildomų pamainų ir naktinio darbo, o vis daugiau pradeda prašyti išmaldos. Pagrindinių produktų, įskaitant duoną ir vietinį patiekalą – ryžius „jollof“, kainos taip pat padvigubėjo ir patrigubėjo.
Maisto krizė nerodo lėtėjimo ženklų, ji paskatino nusikalstamumą, padidino mitybos nepakankamumą: Jungtinių Tautų duomenimis, Nigerijoje yra daugiausiai pasaulyje žmonių, kuriems trūksta maisto – 31,8 mln.
Valdžia atitrūkusi nuo realybės
Nigerijos vyriausybė bandė atsispirti protestams likus savaitei iki jų pradžios. Prezidentas B.Tinubu aiškino, kad protestai gali peraugti į smurtą ir nublokšti šalį atgal.
Slaptoji tarnyba teigė perspėjusi piliečius nedalyvauti demonstracijose, nes „patvirtino kai kurių elementų grėsmingą planą įsiskverbti į protestus ir panaudoti juos chaosui ir ekstremaliam smurtui šalyje sukelti“, siekiant priversti pakeisti režimą.
Ekspertai teigė, kad vyriausybės veiksmus nulėmė jos pasiryžimas sustabdyti protestus, kad šie netaptų tokiais dideliais, kaip 2012 m. protestas „Užimk Nigeriją“, kurį sukėlė tuomečio prezidento Goodlucko Jonathano panaikinta degalų subsidija, ir 2020 m. #EndSARS protestai prieš liūdnai pagarsėjusį policijos padalinį, kuris nuolat persekiojo, apiplėšinėjo ir žudė piliečius.
Vyriausybės atstovai susitiko su pagrindiniais visuomenės lyderiais, kad nuramintų piliečius ir suteiktų B.Tinubu administracijai daugiau laiko įvykdyti savo rinkiminius pažadus. Nuo protestų bandyta atgrasyti padidinant minimalų atlyginimą nuo 30 000 iki 70 000 nairų. Taip pat paskelbta apie galimybes įsidarbinti šalies naftos bendrovėje ir milijardų nairų vertės dotacijas Nigerijos jaunimui.
Bet tai nepadėjo.
Nigeriečiai įsitikinę, kad valdžia yra atitrūkusi nuo realybės ir nerodo jokių empatijos ženklų, nes nesiima jokių rimtų pokyčių vyriausybėje, kad būtų atsižvelgta į didėjančius iššūkius. Šalis turi išpūstą biurokratinį aparatą, kuriame šimtai gerai apmokamų žmonių dirba tuos pačius darbus. Kaltinimai korupcija taip pat kabo virš vyriausybės pareigūnų ir valdančiosios partijos narių, kurie kaltinami nejautriu išlaidavimu ir nesąžiningu naudojimusi valstybės teikiamomis galimybėmis.
„Nueikite į vietos savivaldybes – ten negalite gauti elementarių paslaugų, jei neturite valdančiosios partijos APC nario kortelės“, – sakė A.Babatunde. Jos dukterėčiai nebuvo leista laikyti valstybinio brandos egzamino, nes ji nepriklausė valdančiajai partijai.
