Pasak portalo šaltinių, be kita ko, drebėti ėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo kėdė, savo postą šiemet esą paliks ir Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas.
Kursko srities gynyba
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas paskyrė savo buvusį asmens sargybinį Aleksejų Diuminą atsakingu už Kursko kryptį; jis taip pat eina civilines Valstybės tarybos sekretoriaus pareigas – patariamosios institucijos, kurios funkcijos neaiškios.
Nepaisant to, kad A.Diuminas anksčiau dirbo Gynybos ministerijoje, personalo požiūriu toks paskyrimas yra nesuprantamas, rašo portalas. Tai reiškia, kad V.Putinas nepasitiki Generaliniu štabu, o krizinėje situacijoje pats pasikliauja tik jam asmeniškai lojaliu žmogumi, Gynybos ministerijai artimas „Svarbių istorijų“ šaltinis aiškino „Važnije Istorii“.
Tačiau tai vyksta ne tik karinėje srityje: buvęs V.Putino patarėjas Dmitrijus Mironovas dabar atsakingas už visus svarbius personalo paskyrimus Rusijoje. Dėl V.Putino „asmens sargybinio“ pozicijų stiprinimo jau seniai kyla konfliktų valdžios sistemoje: pavyzdžiui, tarp A.Diumino ir prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos.
Formaliai Valstybės tarybos veiklą turėjo prižiūrėti vienas iš prezidento administracijos departamentų, kuriam vadovavo S.Kirijenkos sąjungininkas. Tačiau, kaip „Važnije Istorii“ pasakojo su šio konflikto detalėmis susipažinęs šaltinis, viename iš Valstybės tarybos posėdžių A.Diuminas tiesiog išvarė S.Kirijenkos žmogų, sakydamas, kad jam ten ne vieta.
Klano galios struktūra
Konfliktai Rusijos valdžios vertikalėje daugiausia kyla dėl jos klaninės struktūros. Tokios struktūros pažeidžiamumas tapo ypač akivaizdus šiemet, kai į gėdą pateko buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu, su kuriuo V.Putinas neseniai vaikštinėjo po taigą ir žvejojo.
Po S.Šoigu pasitraukimo Gynybos ministerijoje prasidėjo plataus masto valymas nuo žmonių, kurie kadaise buvo laikomi artimais ministrui. Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas liko savo poste, tačiau po Rusijos kariuomenės nesėkmės Kursko srityje jo likimas taip pat tapo abejotinas.
Kaip pranešė „Bloomberg“, V.Gerasimovas ignoravo žvalgybos pranešimus apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų susitelkimą prie Rusijos sienos ir nusprendė apie tai neinformuoti V.Putino.
Jei tai tiesa, nenuostabu, kad V.Putinas prarado pasitikėjimą generaliniu štabu ir pasiuntė buvusį asmens sargybinį atremti Ukrainos puolimą.
Pokyčiai FSB
Pagrindiniame Rusijos režimo baudžiamajame organe – FSB – šiais metais taip pat vyko „aršios grumtynės“ dėl valdžios, teigia vienas dabartinis ir du buvę karininkai. Pagrindinė šių konfliktų priežastis – kelių įtakingų klanų lyderių, įskaitant aukšto rango generolus, susilpnėjimas.
Pirma, kaip tikina „Važnije Istorii“ apklausti šaltiniai, šiemet savo postą paliks ilgametis ir jau pagyvenęs FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas. Tarp galimų jo įpėdinių yra jo pirmasis pavaduotojas Sergejus Koroliovas ir kontržvalgybos tarnybos vadovas Vladislavas Menščikovas.
„S.Koroliovo paaukštinimas buvo tikėtinas, be kita ko, iš inercijos, nes FSB vadovai anksčiau ateidavo iš ekonominio bloko. Tačiau dabar prioritetai pasikeitė: oligarchų kontrolės svarba praėjo. Dabar svarbiausia yra kariuomenės ir karinio-pramoninio komplekso, diversantų ir teroristų kontrolė, o tai yra V.Menščikovo tema. Todėl jis turi šansų. Tačiau kadangi sprendimai dėl tokių paskyrimų priimami viena galva (V.Putino), bandyti juos nuspėti yra nedėkinga užduotis“, – sakė „agentura.ru“ vyriausiasis redaktorius Andrejus Soldatovas.
Antra, šiais metais buvęs Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas neteko pareigų FSB. Nepaisant to, kad N.Patruševas 2008 m. paliko direktoriaus postą, jis išlaikė didžiulę įtaką agentūroje, o daugelis jo žmonių ir toliau joje dirbo. Tačiau po to, kai jų globėjas buvo perkeltas į žeminančias prezidento patarėjo laivų statybos klausimais pareigas, jie tikriausiai praras savo įtaką, rašo „Važnije Istorii“.
Vienas pagrindinių N.Patruševo komandos ir visos FSB generolų, konstitucinės santvarkos apsaugos tarnybos vadovas Aleksejus Sedovas, kuriam šiemet sukaks 70 metų, greičiausiai paliks savo postą. Dėl atsilaisvinusios šios tarnybos, atsakingos už opozicijos persekiojimą ir V.Putino politinių oponentų žudymą, vadovo vietos jau prasidėjo aparatinė kova.
Vienas iš kandidatų pakeisti A.Sedovą yra odiozinis FSB „K“ skyriaus vadovas Ivanas Tkačiovas. Nepaisant to, kad I.Tkačiovas turi globėjų Kremliuje – prezidento administracijos vidaus politikos blokas ne kartą naudojosi jo vadovaujamo skyriaus paslaugomis, kad susidorotų su nepageidaujamais asmenimis – „Važnije Istorii“ šaltiniai mano, kad jis vargu ar užims A.Sedovo vietą. I.Tkačiovas visada buvo laikomas kito kadaise visagalio, bet pamažu įtaką prarandančio klano lyderio – „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino – žmogumi.
Rusijos valdžios sistema sukonstruota taip, kad valdovo silpnėjimas paprastai virsta problemomis jo vasalams.
Pokyčiai valstybinėse įmonėse
Daugelį metų, kol V.Putinas valdė Rusiją, valstybinių įmonių vadovai buvo laikomi vienais galingiausių žmonių šalyje. Jiems buvo patikėtos gyvybiškai svarbios pareigos: pervesti milijardus dolerių į V.Putino sąskaitas (registruotas jo artimų bendražygių vardais), statyti jam rūmus, remti jo meilužes, o kartais įsakyti užsukti čiaupą jam nepatinkančioms šalims.
Todėl šiuos svarbiausius postus tradiciškai užima seni V.Putino draugai iš KGB ir Sankt Peterburgo merijos: buvę kolegos Sergejus Čemezovas ir Nikolajus Tokarevas vadovauja atitinkamai „Rostec“ ir „Transneft“; „Rosneft“ ir „Gazprom“ tebevadovauja buvę miesto merijos kolegos I.Sečinas ir Aleksejus Mileris.
Tačiau jų laikas taip pat senka.
Iš minėtų žmonių S.Čemezovas neabejotinai išlaikė savo įtaką: „Rostec“, kuriai jis vadovauja, yra pagrindinė ginklų kariuomenei gamintoja. Tačiau „tokių figūrų kaip I.Sečinas ir S.Mileris politinė reikšmė mažėja, – sakė vienas Rusijos „Forbes“ sąrašo asmuo, dirbęs „Gazprom“. – Vienas dalykas, kai kontroliuoji 30 proc. Europos rinkos, ir visai kas kita, kai beveik nieko neturi.“
Be to, anot „Važnije Istorii“ šaltinio, tiek S.Mileris, tiek I.Sečinas jau seniai prašė išeiti į pensiją dėl sveikatos priežasčių. Jų pasitraukimas neišvengiamai sukels konkurenciją dėl brangaus valstybinių įmonių turto ir sutarčių. Kuo ši kova baigsis, galima nesunkiai atspėti iš buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino žmonių baudžiamųjų bylų pavyzdžio.
Kas toliau?
Per 25 neribotos valdžios metus V.Putinas sunaikino visas institucijas, kurios išsivysčiusiose šalyse užtikrina valstybės sistemos stabilumą: sąžiningus rinkimus, nepriklausomus teismus, laisvą žiniasklaidą. Tikroji valdžia Rusijoje priklauso keliems V.Putino draugų ir kolegų klanams, kurie daugelį metų atliko aukščiausiojo lyderio vaidmenį, spręsdami klanų lyderių konfliktus.
„Ten, kur silpnos valstybės institucijos, atsiranda mafija, ir viską sprendžia donas“, – ironizavo šaltinis, daug metų dirbęs su V.Putino draugais.
Tokia valstybės santvarka gerai veikia vidutinės trukmės laikotarpiu, nes leidžia lyderiui valdyti be apribojimų, o klanams nebaudžiamai plėšikauti. Tačiau ilguoju laikotarpiu arba krizės metu tokios struktūros pažeidžiamumas tampa akivaizdus: klanų lyderiai sensta ir silpsta, todėl didėja konkurencija ir stiprėja konfliktai.
Seniau juos būtų išsprendęs Aukščiausiasis donas, bet pats donas jau senas, niekuo nepasitiki ir yra įskaudintas vieno karo, kuris jau seniai vyksta ne pagal jo scenarijų, daro išvadą portalas.
