V. Putinas į Azerbaidžaną atvyko su dviejų dienų vizitu. Tai pirmoji jo viešnagė šioje šalyje nuo tada, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Baku per 2023 metų rugsėjo mėnesį surengtą puolimą susigrąžino Kalnų Karabacho anklavo kontrolę.
Rusija jau kelis dešimtmečius yra tradicinė tarpininkė tarp abiejų Kaukazo priešių, tačiau pastaruosius dvejus metus ji didelį dėmesį skiria karui prieš Ukrainą, o Vakarų valstybės atlieka vis didesnį vaidmenį sprendžiant konfliktą.
„Gerai žinoma, kad Rusija taip pat susiduria su krizėmis, visų pirma Ukrainos klausimu“, – Baku kalbėjo V. Putinas.
„Tačiau dėl istorinio Rusijos dalyvavimo įvykiuose Pietų Kaukaze, net ir pastaraisiais metais, mums, be jokios abejonės, yra būtina dalyvauti ten, kur to reikia šalims“, – tvirtino jis.
Baku kampanija padarė galą tris dešimtmečius trukusiam armėnų separatistų valdymui ir apkartino Jerevano ir jo tradicinės sąjungininkės Maskvos santykius, kadangi Armėnija apkaltino Rusiją neveiklumu. Nuo tada Jerevanas stiprina ryšius su Vakarų šalimis.
„Jei galime ką nors padaryti, kad būtų pasirašytas taikos susitarimas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos... mes mielai tai padarysime“, – pažymėjo V. Putinas.
Rusijos vadovas nurodė, kad po vizito Baku susisieks su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir „informuos jį apie mūsų derybų rezultatus“.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas savo ruožtu pažymėjo, kad regiono saugumas labai priklauso nuo glaudaus Azerbaidžano ir Rusijos bendradarbiavimo.
„Nauja situacija (nuo pernai rugsėjo) sukuria naujas galimybes įtvirtinti ilgalaikę taiką Pietų Kaukaze“, – teigė jis.
Kai Baku praėjusių metų rugsėjo mėnesį per žaibišką puolimą atsikovojo Kalnų Karabachą, iš šio kalnuoto anklavo pasitraukė visi ten gyvenę etniniai armėnai – daugiau nei 100 000 žmonių.
