Birželio mėnesį buvo paprašyta išduoti šio vyro, kurio paskutinis žinomas adresas yra Lenkijoje, Europos arešto orderį, skelbė transliuotojas ARD ir laikraščiai „Die Zeit“ bei „Sueddeutsche Zeitung“. Pasak jų, kol kas neaišku, kodėl Lenkijos institucijos negalėjo sulaikyti įtariamojo, o dabar manoma, kad vyras pabėgo.
Remiantis pranešimais, Vokietijos tyrėjai mano, kad ukrainietis, įvardijamas tik kaip Volodymyras Z., buvo vienas iš narų, padėjusių sprogstamuosius įtaisus ant „Nord Stream“ dujotiekių.
Naujienų agentūrai AFP susisiekus su Federaline prokuratūra, ši atsisakė komentuoti.
Anot pranešimų, Vokietijos tyrėjai taip pat nustatė dar du ukrainiečius – vyrą ir moterį, kurie, jų manymu, per išpuolius veikė kaip narai. Tačiau jų arešto orderiai kol kas neišduoti.
Sureagavo ir Lenkija
Lenkija trečiadienį patvirtino, kad gavo Vokietijos arešto orderį sulaikyti ukrainietį, įtariamą „Nord Stream“ dujotiekių sabotažu 2022 m.
Lenkijos prokuratūra naujienų agentūrai AFP sakė, kad birželio mėnesį gavo Volodymyro Z. arešto orderį, susijusį su „jo atžvilgiu Vokietijoje iškelta byla“, tačiau įtariamasis išvyko į Ukrainą dar nespėjus jo sulaikyti.
2022 metų rugsėjo mėnesį dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose prie Danijos Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai. Seismologijos institutai prieš tai užfiksavo du povandeninius sprogimus. Šie vamzdynai anksčiau buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, taip galimai keršydama už Vakarų sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nors nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, du iš jų buvo pastebėti Danijos, o dar du – Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tuo metu, kai įvyko nuotėkiai, dujotiekiai nebuvo eksploatuojami, tačiau juose vis tiek buvo dujų.
Tyrimus dėl sprogimų inicijavo Danija, Švedija ir Vokietija. Tačiau Danija ir Švedija savo tyrimus baigė anksčiau šiais metais.
