65 metų Phillipas Maile'as iš Worthingo kartu su žmona Vanessa 2022 m. rugsėjį keliavo į Oludenizą Turkijoje, rašo "Dailymail".
Tačiau dienos išvykos prie krioklio metu jo koja praslydo pro supuvusią medinę lentą ir jis šiek tiek įsipjovė. Vadovaudamasis vietos vaistininko patarimu, jis toliau maudėsi jūroje, tačiau po kelių dienų jo koja ėmė juoduoti ir mėlynuoti.
Skubiai nuvykus į ligoninę jam buvo diagnozuota gyvybei pavojinga infekcija – nekrozuojantis fascitas, kuriuo kasmet suserga vos 500 britų.
Chirurgai bandė sustabdyti infekcijos plitimą po visą kūną, amputuodami jam koją virš kelio. Tačiau spalio 13 d. jis mirė išsivysčius sepsiui. Tokiu atvjeu imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į infekciją ir organizmas greitai niokojamas, įskaitant organų nepakankamumą.
Prisimindama širdį draskiusią tėvo kančią, 32 m. P. Maile'io dukra Charlotte pasakojo: „Jam atsirado mažytis įbrėžimas, kuris buvo labai mažas. Jis atrodė kaip įbrėžimas. Tai geriausias būdas tai apibūdinti.“
„Nenoriu, kad žmonės visiškai bijotų įbristi į jūrą, nes tai neįtikėtinai retas atvejis. Mano tėtis labai mėgo plaukioti, ir jei jis būtų visa tai išgyvenęs, neabejoju, kad būtų grįžęs į jūrą“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat įspėjo kitus apie riziką maudytis tam tikruose vandenyse su atviromis žaizdomis.
„Tą pačią sekundę, kai turite nedidelį įpjovimą ar atvirą žaizdą, kuri jums kelia didesnį skausmą nei turėtų, meskite viską ir vykite į ligoninę. Tikėtina, kad tai sustabdys žaizdos plitimą, tačiau ji gali išplisti tiesiog jūsų akyse“.
Praėjus kelioms dienoms po įsipjovimo, antrojo tipo diabetu sergantis P. Maile'as apsilankė vietos vaistinėje, kur jo žaizda buvo perrišta vandeniui atspariu tvarsčiu.
Jo dukra Charlotte teigė, kad vaistininkas jos tėvui pasakė, jog jis gali ir toliau maudytis jūroje, nes žaizda buvo nedidelė ir sūrus vanduo bus naudingas. Tačiau per kitą savaitę P. Maile'as ėmė skųstis, kad žaizda kelia didžiulį skausmą.
„Nepaisant vandeniui atsparaus tvarsčio, jūros vanduo akivaizdžiai pateko į vidų, tačiau tuo metu mes to nežinojome, – aiškino ji. – Visi ligoninėje esantys asmenys, su kuriais kalbėjomės, teigė, kad infekcija pateko iš jūros.“
„Jo koja pradėjo mėlynuoti, paskui juoduoti ir beveik matėsi, kaip greitai infekcija keliauja jo koja“, – prisiminė ji.
Tik tada jis buvo skubiai nugabentas į Antalijos Laros Anadolu ligoninę, kur medikai jam pasakė, kad žaizda užsikrėtė retos rūšies bakterija Vibrio vulnificus, kuri gali sukelti nekrozuojantį fascitą. Ši bakterija paprastai gyvena šiltame jūros vandenyje ir į organizmą gali patekti per atviras žaizdas arba valgant užkrėstų jūros gėrybių.
Charlottei ir jos broliams bei seserims, 37 metų Sarai ir 35 metų Edvardui, buvo pasiūlyta vykti į Turkiją.
Nekrozuojantis fascitas yra reta ir gyvybei pavojinga infekcija, pažeidžianti giliuosius odos sluoksnius. Ji progresuoja labai greitai po to, kai ją sukelia įvairių rūšių bakterijos, įskaitant A grupės streptokokus ir stafilokokus.
Kartais bakterijos gali tapti pavojingos gyvybei, jei patenka į tokias kūno dalis kaip kraujas, raumenys ar plaučiai. Organų nepakankamumas ir sepsis yra dažnos komplikacijos.
Simptomai – maži, raudoni gumbai ar iškilimai ant odos, greitai plintančios mėlynės, prakaitavimas, šaltkrėtis, karščiavimas ir pykinimas.
Sergantieji turi būti nedelsiant gydomi, kad išvengtų mirties. Paprastai jiems skiriami stiprūs antibiotikai ir atliekama negyvų audinių pašalinimo operacija. Tačiau jei infekcija išplinta per ranką ar koją, gali prireikti amputacijos.
Siekdami sustabdyti P. Maile'io pasigautos infekcijos plitimą, gydytojai skubėjo išvalyti ir pašalinti negyvą ar infekuotą odą – ši procedūra vadinama debridementu. Deja, procedūra nepavyko ir rugsėjo 14 d., išsivysčius sepsiui, jis buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių.
Sepsis dar vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes jį labai sunku atpažinti. Kasmet dėl jo miršta beveik 50 tūkst. britų.
Ekspertų gairėse rekomenduojama įtariamiems sepsio ligoniams per valandą nuo atvykimo į ligoninę skirti antibiotikų. Paprastai sepsį sukelia bakterinės infekcijos, tačiau jį gali sukelti ir virusai, pavyzdžiui, Covid-19 ar gripas, nuo kurių antibiotikai neveikia.
Jungtinės Karalystės sepsio fondo vertinimu, kiekviena valanda, kurią vėluojama nustatyti diagnozę, 1–2 proc. padidina mirties nuo sepsio riziką.
„Tą dieną buvome pakviesti į kambarį, kuriame turėjome priimti sprendimą, – pasakojo dukra Charlotte. – Jie pasakė, kad vienintelis būdas, kuriuo galime pabandyti sustabdyti ligos plitimą, yra amputacija.“
Tragiška, bet po operacijos jis patyrė sepsinį šoką ir turėjo būti gydomas dialize, kad būtų išvalytas jo kraujas. Tačiau po mėnesio gydytojai, nuėmę tvarsčius, rado naujų nekrozės požymių. Dar viena operacija nepadėjo užkirsti kelio bakterijų plitimui ir po trijų savaičių jis mirė.
Norėdama susipažinti su kitais, sergančiais ta pačia liga, šeima kreipėsi į vienintelę Jungtinėje Karalystėje labdaros organizaciją, vykdančią kampanijas sergantiesiems nekrozuojančiu fascitu.
Charlotte spalį bėgs Abingdono maratone, o per „GoFundMe“ surinko daugiau nei 2,7 tūkst. (apie 3,1 tūkst.) svarų sterlingų. „Mane visiškai pribloškė tai, kokios paramos sulaukiau“, – teigė ji.
„Tikrai, tikrai nuoširdžiai dėkoju absoliučiai kiekvienam žmogui, kuris rado laiko pirmiausia perskaityti istoriją, o paskui pajuto, kad gali paaukoti. Fondas padėjo mums pačiu tamsiausiu metu, kai manėme, kad esame visiškai vieni“, – dėkojo ji.
Parengta pagal „Dailymail“ inf.
