Po trejus metus trukusio derinimo, Niujorke pasibaigus galutinei dviejų savaičių sesijai narės bendru sutarimu patvirtino Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais, kuri dabar bus pateikta Generalinei asamblėjai, kad ši ją priimtų oficialiai.
„Laikau šiuos dokumentus... priimtus. Labai jums dėkoju, bravo visiems!“, – aidint plojimams kalbėjo Alžyro diplomatė ir sutarties rengimo komiteto pirmininkė Faouzia Boumaiza Mebarki.
Nepaisant JAV ir Europos pasipriešinimo, šis komitetas Rusijos siūlymu buvo įsteigtas 2017 m.
Naujoji sutartis įsigalios, kai ją patvirtins 40 valstybės narės, o jos tikslas yra „veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams ir kovoti su jais“, ypač vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų platinimo ir pinigų plovimo srityse.
Tačiau sutarties oponentai – neįprasta žmogaus teisių aktyvistų ir didžiųjų technologijų bendrovių sąjunga – šią sutartį smerkia, teigdami, jog ji yra pernelyg plataus masto ir galėtų tapti pasaulinio „stebėjimo“ sutartimi, naudojama represijoms vykdyti.
Priimtame tekste numatoma, kad, tiriant bet kokius nusikaltimus, už kuriuos pagal nacionalinius įstatymus skiriama ne mažiau nei ketverių metų įkalinimo bausmė, valstybė narė gali kreiptis į kitos šalies institucijas, prašydama suteikti elektroninių su tokiu nusikaltimu susijusių įrodymų bei prašyti interneto paslaugų teikėjo pateikti atitinkamus duomenis.
