Rusijos opozicijos politikas yra skausmingai liesas – nuo streso, interviu britų transliuotojui BBC sakė jis. V.Kara-Murza vis dar negali atsigauti po to, kai daugiau nei dvejus metus praleidęs už grotų buvo staiga paleistas į laisvę.
„Tai siurrealistinis jausmas, tarsi žiūrėčiau filmą, – savo emocijomis su BBC dalijosi jis. – Bet tai geras filmas.“ Jame jis pagaliau vėl sugrįžo pas savo šeimą, kurios nematė nuo suėmimo Maskvoje 2022 m. balandį. Jauniausias jo sūnus visur jį sekioja, nenorėdamas paleisti jo iš akių.
V.Kara-Murza, kuris taip pat yra Didžiosios Britanijos pilietis, buvo pripažintas kaltu dėl valstybės išdavystės ir nuteistas 25 metams už aršų ir atkaklų Vladimiro Putino ir jo plataus masto invazijos į Ukrainą smerkimą.
Pastaruosius 11 mėnesių jis praleido vienutėje, kiekvieną rytą 5 val. buvo verčiamas atlenkti savo lovą, o popierius ir rašiklis jam buvo duodami tik maždaug valandai per dieną.
„Taip lengva prarasti protą. Prarandi laiko, erdvės pojūtį. Iš tikrųjų viską, – atskleidė jis viename iš pirmųjų ilgų interviu po paleidimo į laisvę. – Nieko nedarai, su niekuo nekalbi, niekur neini. Diena po dienos, diena po dienos.“ Jam nebuvo leidžiama skambinti namo, per dvejus metus tik du kartus buvo leista pasikalbėti su savo vaikais.
Papildoma bausmė buvo dar griežtesnė fiziškai.
Beveik prieš dešimtmetį V.Kara-Murza beveik mirė nuo nežinomo toksino ir iki šiol kenčia nuo pasekmių, įskaitant nervų pažeidimus. Rugsėjį, kaip dabar jis atskleidžia, kalėjimo gydytojas davė jam „metus, geriausiu atveju 18 mėnesių“ gyventi, jei jis liks už grotų.
„Po dviejų FSB apsinuodijimų mano sveikatos būklė nėra tinkama griežto režimo kalėjimui“, – šyptelėjo jis.
Praėjusią savaitę V.Kara-Murza buvo vienas iš aštuonių Rusijos disidentų, dingusių iš kalėjimų. Advokatams ir giminaičiams paskelbus aliarmą, ėmė sklisti gandai apie planuojamus mainus. Patys kaliniai apie tai nežinojo.
V.Kara-Murza prisiminė, kad kai į jo kamerą Omske įsiveržė sargybiniai, jis manė, kad bus „išvestas sušaudyti“. „Iš tikrųjų maniau, kad mane sušaudys“, – sakė jis.
Neseniai jam buvo nurodyta pasirašyti prezidento malonės prašymą, tačiau jis atsisakė maldauti Vladimiro Putino, kurį smerkia kaip „diktatorių, uzurpatorių ir žudiką“, malonės.
V.Kara-Murza buvo perkeltas į Maskvą ir liūdnai pagarsėjusį Lefortovo FSB kalėjimą. Po penkių dienų jis buvo išvestas į autobusą ir pamatė kitus disidentus, esančius viduje, kiekvieną su FSB apsaugininku su balaklava. Tada kitas sargybinis paėmė autobuso mikrofoną ir pranešė, kad jie vežami apsikeisti kaliniais, jokių detalių nepateikė.
„Mūsų sutikimo niekas neklausė, – sakė V.Kara-Murza. – Mus kaip gyvulius įkėlė į lėktuvą ir išskraidino.“
Aktyvistas nusileido Vokietijoje vilkėdamas vieninteliais civiliais drabužiais, kuriuos turėjo: juodais ilgaauliais, marškinėliais ir šlepetėmis, kurias naudojo kalėjimo duše.
Rusų disidentai buvo paleistų politinių kalinių „paketo“ dalis kartu su tokiais garsiais JAV piliečiais kaip žurnalistas Evanas Gershkovichius.
Trys iš jų buvo buvę opozicijos politiko Aleksejaus Navalno, anksčiau šiais metais netikėtai mirusio kalėjime, komandos aktyvistai. Iš pradžių A.Navalnas ir pats turėjo būti sudėtingo apsikeitimo dalis.
Mainais už disidentus Rusija gavo virtinę šnipų ir nusikaltėlių, įskaitant pagrindinį prizą, kurio siekė V.Putinas: FSB samdomą žudiką, žinomą kaip Vadimas Krasikovas, kuris vidury baltos dienos Berlyno parke nužudė Čečėnijos lauko vadą Zelimchaną Changošvilį ir už tai buvo įkalintas Vokietijoje.
Teisėjas, nuteisęs jį kalėti iki gyvos galvos, šį nužudymą pavadino „valstybinio terorizmo“ aktu.
„Visus, kurie kritikuoja šį [apsikeitimą], norėčiau pagarbiai paraginti galvoti ne apie apsikeitimą kaliniais, o apie gyvybių gelbėjimą“, – sakė V.Kara-Murza, reaguodamas į ginčus dėl V.Krasikovo išlaisvinimo. Žudiką namuose pasitiko raudonas kilimas ir paties V.Putino apkabinimas.
„Ar 16 gyvybių nėra vertos vieno žudiko paleidimo?“ – klausė V.Kara-Murza.
Ilgą laiką Vokietija nebuvo tikra. V.Kara-Murza teigia, kad delsimas galėjo kainuoti A.Navalnui gyvybę.
Kara-Murzų susitikimo džiaugsmą temdo mintys apie kitus nepaleistus Rusijos kalinius.
„Esu tokia laiminga ir priblokšta, kad šie žmonės yra laisvėje, bet taip pat labai liūdna, kad tiek daug žmonių buvo palikta, – sakė jo žmona Jevgenija. – Jaučiuosi kalta.“
Žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ sąraše yra šimtai politinių kalinių ir ji intensyviai agitavo už prioritetinę grupę:
„Yra žmonių, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, Aleksejus Gorinovas, kuriam trūksta dalies plaučių, kurie neturi daug laiko.“
Jos vyras kalba apie tuos, kurie „vis dar skęsta V.Putino gulage“, ir viltį, kad bus toliau keičiamasi kaliniais.
Pats V.Kara-Murza vos paleistas į laisvę tapo prieštaringų ginčų objektu. Pareiškimuose, padarytuose netrukus po nusileidimo Vokietijoje, jis teigė, kad sankcijos, susijusios su karu Ukrainoje, turėtų būti tikslingesnės ir nenutaikytus į „paprastus“ rusus.
Dėl to iš karto kilo ukrainiečių pasipiktinimas. Jie teigė, kad jo prioritetas tik išėjus į laisvę buvo sušvelninti bausmę Rusijai už karą.
V.Kara-Murza tai vadina kalibravimu.
„Man reikia daugiau informacijos, – prisipažino jis. – Suprantu, kad 2022 m. vasaris daug ką pakeitė.“
Tačiau jis nori žinoti, kodėl Rusijos žmogaus teisių advokatas negali vykti į konferenciją Baltijos šalyse, kai rusiška raketa su Vakarų gamybos mikroschema gali pataikyti į gyvenamąjį namą Ukrainoje.
„Atsakomybę už tai, ką ten daro V.Putino režimas, dalijasi Rusijos visuomenė, kurios didelė dalis pasirinko užmerkti akis prieš piktnaudžiavimus ir represijas“, – teigė jis.
„Tačiau nepamirškime ir atsakomybės tų Vakarų šalių, kurios daugelį metų mielai bendravo su Vladimiru Putinu ir užsiėmė verslu, puikiai žinodamos, kas jis yra ir ką atstovauja“, – pridūrė.
2022 m. V.Kara-Murza buvo suimtas, nes tvirtai nusprendė likti Rusijoje ir kalbėti. Dabar jam uždrausta ten keliauti ir jis nerimauja dėl savo teisės raginti ten esančius rusus veikti. Jis mano, kad jausis „labiau suvaržytas“.
Tačiau jis ir toliau smerks karą Ukrainoje.
„Negalima leisti V.Putinui laimėti šio karo. Ukraina turi laimėti, o kad taip atsitiktų, Vakarų šalys turėtų labiau ją remti“, – sakė jis.
Pasak jo, istoriškai demokratiniams pokyčiams „galimybių langai“ atsiveria po „katastrofiško karinio pralaimėjimo“.
Kai jo lėktuvas iš Rusijos kilo, šalia V.Kara-Murzos buvęs FSB apsaugininkas liepė jam pažvelgti pro langą.
„Jis pasakė, kad tai paskutinis kartas, kai matau savo tėvynę“, – prisiminė V.Kara-Murza. Aktyvistas nusijuokė ir pridūrė: „Atsakiau, kad esu istorikas, todėl esu tikras, kad grįšiu į savo šalį. Ir tai bus daug greičiau, nei manote.“
Parengta pagal BBC inf.
