Susitarimai su Kh. Sh. Mohammedu ir dar dviem kaltinamaisiais užbaigs ilgai trunkančias jų bylas. Sulaikyti kaltinamieji laikomi JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje. Pentagono pranešime sakoma, kad kol kas jokia išsamesnė informacija apie susitarimą nebus paviešinta, tačiau „The New York Times“ pranešė, kad Kh. Sh. Mohammedas, Walidas bin Attashas ir Mustafa Al Hawsawi sutiko pripažinti kaltę dėl sąmokslo mainais į įkalinimą iki gyvos galvos vietoj teismo, galėjusio skirti jiems mirties bausmę.
Kh. Sh. Mohammedas laikomas „Al Qaedos“ vadeivos Osamos bin Ladeno labiausiai patikimu ir sumaniu padėjėju. Jis buvo sučiuptas 2003 m. kovą Pakistane ir trejus metus praleido slaptuose Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimuose, 2006 m. buvo perkeltas į Gvantanamą.
Inžinieriaus išsilavinimą įgijęs Kh. Sh. Mohammedas, sakęs, kad sumanė rugsėjo 11-osios atakas „nuo A iki Z“, buvo įsitraukęs ir į kitus sąmokslus prieš JAV, kur studijavo universitete. Jis ne tik suplanavo operaciją, per kurią Niujorke sugriuvo Bokštai dvyniai, bet ir tvirtina, kad 2002 m. savo „palaiminta dešine ranka“ asmeniškai nukirto galvą JAV žurnalistui Danieliui Pearlui, taip pat prisidėjo prie 1993 m. Pasaulio prekybos centro sprogdinimo, kai žuvo šeši žmonės.
Iš Jemeno kilęs Saudo Arabijos pilietis W. Bin Attashas apmokė du asmenis, užgrobusius lėktuvus ir įvykdžiusius rugsėjo 11-osios išpuolius, jo tardytojai taip pat sakė, kad jis prisipažino pirkęs sprogmenis ir verbavęs komandos narius, surengusius išpuolį prieš JAV laivą „USS Cole“, tada žuvo 17 jūreivių. Po 2001 m. JAV invazijos į Afganistaną jis pabėgo į kaimyninį Pakistaną ir ten 2003 m. buvo sučiuptas bei laikomas slaptuose CŽA kalėjimuose.
M. Al Hawsawi įtariamas valdęs rugsėjo 11-osios išpuolių finansavimą. Jis buvo suimtas Pakistane 2003 m. kovo 1 d. ir taip pat laikomas slaptuose kalėjimuose, 2006 m. buvo perkeltas į Gvantanamą.
JAV naudojo atokią karinio jūrų laivyno bazę Gvantaname laikyti paimtus į nelaisvę kovotojus, kai po rugsėjo 11-osios išpuolių paskelbė „karą su terorizmu“, taip buvo siekiama, kad kaltinamieji negalėtų pasinaudoti JAV įstatymų jiems garantuojamomis teisėmis. Daugiausia Gvantaname vienu metu buvo laikoma 800 kalinių, tačiau nuo to laiko jie pamažu buvo repatrijuoti į kitas šalis. Prezidentas Joe Bidenas prieš išrinkimą žadėjo uždaryti Gvantanamo kalėjimą, bet jis veikia iki šiol.
