Užsienio reikalų ministerija paskelbė persona non grata Juodkalnijos parlamento pirmininką Andriją Mandičių, ministro pirmininko pavaduotoją Aleksą Bečičių ir įstatymų leidėją Milaną Kneževičių dėl „sistemingų veiksmų sutrikdyti gerus kaimyninius santykius“. Ministerija nepaaiškino, kodėl nusitaikyta į šiuos tris politikus.
Draudimas paskelbtas praėjus kelioms savaitėms, kai Juodkalnijos įstatymų leidėjai priėmė rezoliuciją, skirtą atminti per Antrąjį pasaulinį karą mirties stovykloje Kroatijoje žuvusius žmones, supykdžiusią Zagrebą. Jasenovaco stovyklai, žinomai kaip Kroatijos Aušvicas, vadovavo su naciais susijęs šalies ustašių režimas.
Po Kroatijos pranešimo A. Mandičius sakė, kad jį nustebino toks sprendimas, tačiau jokių atsakomųjų priemonių nebus imtasi, pranešė vietos žiniasklaida. „Priimdama rezoliuciją Juodkalnija padarė didelį civilizacinį žingsnį į priekį“, – sakė A. Mandičius.
M. Kneževičius socialiniame tinkle X parašė turėsiąs atšaukti vasaros atostogų planus Kroatijoje bei atkreipė dėmesį į savo senelio vaidmenį kovojant su nacių remiamomis pajėgomis. „Žmona mane užmuš, mūsų užsakymas Rovinjuje atšauktas“, – parašė jis.
Balkanuose ginčai dėl Antrojo pasaulinio karo yra aštrūs, su konfliktu susijusios atmintinos datos ir rezoliucijos dažnai naudojamos kaip įrankiai prieš kaimynes regione.
Ustašių režimas persekiojo ir išžudė šimtus tūkstančių etninių serbų, žydų, romų ir antifašistų kroatų. JAV Holokausto memorialinio muziejaus duomenimis, Jasenovaco stovykloje buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių. Pastaraisiais metais Kroatijoje didėja tolerancija šalies nacistinei praeičiai, kritikai kaltina valdžios institucijas, kad neuždraudė ustašių simbolių.
Nors ustašių vadinamoji karo laikų Nepriklausoma Kroatijos valstybė buvo nacių marionetė, šiuolaikiniai simpatikai režimo lyderius laiko valstybės įkūrėjais.
