„Kas toliau? Harris tampa aiškia favorite būti nominuota partijos atstove“, – turėdamas omenyje JAV viceprezidentę Kamala Harris, kuriai J.Bidenas išreiškė paramą, socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Politologas jau anksčiau išskyrė kelis būdus, kaip ši, daugelį šokiravusi žinia gali padėti Demokratų partijai. Pirma, tai nukreips viso pasaulio dėmesį nuo neseniai pasikėsinimą nužudyti išgyvenusio Donaldo Trumpo.
„Naujienų ciklas persiorientuotų į Demokratus, nustumdamas pasikėsinimą į Trumpą į antrą planą (taip, dėmesio tarpsnis net tokiam įvykiui gali būti neilgas). Kadangi D.Trumpas šiuo metu 'ant bangos', Demokratams žūtbūt reikia proveržio“, – pirmąją apibūdino jis.
Antra, J.Bidenas šį sunkų sprendimą galės pristatyti rinkėjams, kaip asmeninių ambicijų paaukojimą visuomenės labui.
„J.Bidenas galėtų pristatyti nuveiktus darbus bei gebėjimą priimti sunkius sprendimus kaip vertybes, pranokstančias bet kokias asmenines ambicijas“, – rašė L.Kojala.
Anot eksperto, tai taip pat padės vis mažiau laiko turinčiai Demokratų partijai vėl susivienyti.
„Demokratai išvengtų nepatogios dilemos: nuo viešo abejojimo savo kandidato galimybėmis dabar persorientuoti į siekį įtikinti už jį balsuoti milijonus nuogąstaujančių amerikiečių jau lapkritį“, – toliau vardijo L.Kojala.
Tuo tarpu D.Trumpas, pasak L.Kojalos, yra „pažeidžiamas ir iš esmės nepopuliarus plačiojoje rinkėjų masėje oponentas, bet silpna J.Bideno kampanija to neišnaudoja“.
Tad „kitas kandidatas – su savais privalumais ir trūkumais – turėtų galimybę „perkrauti“ kampaniją, duoti naują impulsą ir energiją rinkėjams“.
L.Kojala pastebi, kad J.Bideno sprendimas – istorinis. Tačiau, pažymėjo jis, to reikėjo tikėtis.
„Sprendimas yra istorinis, nes retai matome kandidatus, ypatingai būnant prezidento poste, kurie vis tik galiausiai pasitraukia iš kovos“, – sekmadienio vakarą Eltai sakė L.Kojala.
„Kita vertus, tai nėra netikėta, nes pastarosiomis dienomis ši naujiena jau brendo. J.Bideno stiprybė ir principingas sakymas visiems, kad tikrai sieks prezidento posto, po truputėlį silpo. Ir galėjome jausti, kad vyksta rimtas permąstymas, kuris veda tokio sprendimo link“, – pažymėjo jis. L.Kojalai natūralus atrodo ir J.Bideno sprendimas paremti dabartinę viceprezidentę K.Harris tapti Demokratų kandidate į Baltuosius rūmus. Anot RESC direktoriaus, gali būti, jog taip siekiama nuraminti ir tam tikras įtampas partijos viduje.
„Sprendimas yra visiškai natūralus ir, ko gero, siekiantis sumažinti įtampas partijos viduje. Nes jeigu matytume atvirą kovą dėl nominacijos į prezidento postą, kiltų tikrai didelė rizika, kad partija skiltų ar kurį laiką negalėtų susivienyti. Tai, natūralu, tik stiprintų Trumpo pozicijas“, – dėstė L.Kojala.
„Dabar J.Bidenas, išreikšdamas Kamalai paramą, tikisi, kad partija susivienys, kad kovos partijos viduje nebus ir kad galės prasidėti rinkiminė kampanija, nukreipta būtent prieš Donaldą Trumpą“, – aiškino jis, pažymėdamas, kad nugalėti D.Trumpą „galimybių tikrai yra“.
„Šalis yra stipriai susiskaldžiusi, D.Trumpas turi savo stiprų elektoratą, tačiau turi daug žmonių, kurie balsuos už bet ką, tik ne už D.Trumpą. Šiuo atveju, Demokratai, keisdami kandidatai, gali įpūsti tam tikros energijos“, – apibendrino RESC politologas.
T. Janeliūnas: šis sprendimas – vieninetelė galimybė laimėti
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pateikė žingsnius, kuriuos Demokratų partija turės nužengti, kad išsirinktų naująjį kandidatą į JAV prezidentus.
„J.Bidenas pasitraukė iš rinkimų kovos. Ką dabar pasirinks Demokratai ir kaip tai įvyks?“ – savo „Facebook“ puslapyje klausė politologas ir pats pateikė atsakymą:
„Kadangi prezidentas J.Bidenas pasitraukė prieš oficialią nominacija, kuris turėjo būti paskelbta per delegatų „balsavimą“ rugpjūčio pradžioje prieš Demokratų nacionalinį suvažiavimą, tai reiškia, kad maždaug 3900 delegatų susitiks suvažiavime ir ten atiduos savo balsus už naują partijos kandidatą.
Jei kandidatas ar kandidatė laimi paprastą daugumą delegatų balsų, tas asmuo tampa naujuoju demokratų kandidatu. Jei dėl vieno kandidato nebus aiškios daugumos, balsuos ir „superdelegatai“.
Pagal partijos taisykles, numatytieji delegatai iš esmės privalo balsuoti už pirminiuose rinkimuose rinkėjų (registruotų Demokratų) pasirinktą kandidatą. „Superdelegatai“ gali laisvai remti savo pasirinktą kandidatą. Tokių superdelegatų yra beveik 740. Visi superdelegatai ir numatytieji delegatai balsuos tol, kol kandidatas gaus balsų daugumą.
Nacionalinis Demokratų suvažiavimas vyks rugpjūčio 19–22 dienomis Čikagoje.
Kamala Harris yra pagrindinė pretendentė. Bet labai gali būti, kad vyks trumpa, bet atkakli kova tarp K.Harris šalininkų ir kai kurių populiarių Demokratų gubernatorių. Viskas gali labai greitai keistis – net per vieną dieną“, – paaiškino T.Janeliūnas.
J.Bideno sprendimas trauktis iš rinkiminės kovos yra vienintelė Demokratų viltis pasiekti pergalę rudenį vyksiančiuose rinkimuose, sako T.Janeliūnas. Anot politologo, dabar politinė situacija kitapus Atlanto reikšmingai keisis, o rinkiminę taktiką turės keisti tiek Demokratai, tiek Respublikonai.
„Jau prieš savaitgalį buvo tokių ženklų, kad Demokratų partijoje įvyko lūžis ir didžioji dauguma Demokratų partijos lyderių sutiko, kad J.Bidenui reikia pasitraukti. Ir kuo ilgiau truktų toks apsisprendimas, tuo didesnė žala būtų daroma Demokratų partijai“, – sekmadienį Eltai teigė T.Janeliūnas.
Anot TSPMI profesoriaus, šią savaitę pasirodžiusios naujausios gyventojų apklausos, rodančios J.Bideno reitingą vadinamosiose svyruojančiose valstijose, galėjo būti paskutiniu argumentu, nulėmusiu prezidento sprendimą.
„D.Trumpas, naudodamasis ta kelių savaičių banga, labai ryškiai gavo pranašumą kai kuriose svarbiausiose valstijose. Ir visai gali būti, kad tai buvo pačiam dabartiniam prezidentui galutinis patvirtinimas, kad reikia trauktis iš kampanijos“, – aiškino politologas.
Klausiamas, ar po šio sprendimo Respublikonų kandidato D.Trumpo pergalė rinkimuose tampa nebeišvengiama, T.Janeliūnas pažymėjo, kad po J.Bideno pasitraukimo situacija „keičiasi radikaliai“.
„Iki šiol visos apklausos daugiau ar mažiau matavo tik vienintelę kovą – J.Bidenas ir D.Trumpas. Labai nedaug buvo (apklausų – ELTA) su alternatyvomis rinkėjams. (…) Manau, dabartinė situacija gali keistis labai reikšmingai. Nepriklausomai nuo to, ką Demokratai pateiks kaip naują kandidatą, reikės iš naujo persvarstyti, kokie yra D.Trumpo ir naujojo Demokratų kandidato šansai“, – dėstė T.Janeliūnas.
Kaip pranešta anksčiau, J.Bidenas išreiškė paramą dabartinei viceprezidentei K.Harris. Anot TSPMI profesoriaus, dalis apklausų rodo, kad pastaroji svyruojančiose valstijose gali pasirodyti geriau nei J.Bidenas.
„Pats procesas – tiek kandidato nominacijos, tiek jau likusios kampanijos – demokratams bus labai sudėtingas. Žinoma, per faktiškai tris mėnesius padaryti visai kitokią kampaniją naujam kandidatui yra tikrai sudėtinga. Bet tai, turbūt, buvo vienintelis variantas, kurį Demokratai dar gali laikyti viltimi, kažkokia galimybe, kad dar įmanoma rinkimus laimėti“, – pažymėjo politologas.
Tiesa, pastebėjo jis, prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir kita kryptimi sukti rinkiminę kampaniją teks ir Respublikonams.
„Iki šiol D.Trumpas ir Respublikonai visą savo kampaniją buvo pastatę ant tokių labai konkrečių emocinių pranešimų, nukreiptų prieš J.Bideną, prieš jo amžių, prieš jo negebėjimą eiti pareigas. Ir dabar teks faktiškai iš naujo ieškoti silpnybių, kritikuojant naują kandidatą“, – pridūrė profesorius.
Pastiraukė iš rinkimų kovos, parėmė K. Harris
J.Bidenas sekmadienį paskelbė pasitraukiantis iš 2024 prezidento rinkimų. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „X“ susidūręs su Demokratų partijos spaudimu nebesiekti antrosios prezidento kadencijos.
Birželio pabaigoje J.Bidenas dalyvavo TV debatuose su Respublikonų partijos kandidatu Donaldu Trumpu. 81-erių J.Bidenui kelis kartus sunkiai sekėsi pateikti rišlius atsakymus ar reaguoti į D.Trumpo melagingus teiginius. Dėl to JAV susirūpinta, ar J.Bidenas būtų pajėgus toliau eiti prezidento pareigas.
Po debatų prezidento amžiaus klausimas dominavo rinkimų kampanijoje ir užtemdė NATO viršūnių susitikimą. Šia tema taip pat nuolat naudojosi D.Trumpas, kuriam 78-eri, kritikuodamas savo varžovą.
Anksčiau J.Bidenas tikino sieksiąs tapti Demokratų partijos kandidatu lapkričio 5 d. įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose ir sakė, kad „tik Visagalis gali jį priversti trauktis“.
Po jo pasitraukimo iš rinkimų demokratams teks ieškoti kito kandidato ir surengti įtikinamą kampaniją, kovoje dėl posto su D. Trumpu.
Savo pasitraukimą iš rinkimų kampanijos paskelbęs J.Bidenas parėmė viceprezidentės K.Harris kandidatūrą į prezidento postą.
„Mano pats pirmasis sprendimas tapus partijos kandidatu 2020 m. buvo pasirinkti Kamalą Harris savo viceprezidente ir tai buvo geriausias mano sprendimas. Šiandien noriu išreikšti savo pilną palaikymą ir siūlau nominuoti Kamalą mūsų partijos kandidate šiais metais. Demokratai, atėjo laikas susivienyti ir nugalėti D. Trumpą. Padarykime tai“, – J. Bidenas rašė socialiniame tinkle „X“.
