Policija pradėjo plataus masto paiešką, ieškodama šaudžiusio asmens, kuris, kaip įtariama, nušovė 60-metę I.Farion vakariniame miesto rajone esančioje gatvėje.
Regiono gubernatorius Maksimas Kozyckis „Telegram“ žinute pranešė, kad I.Farion mirė nuvežta į ligoninę. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko anksčiau sakė, kad šaudymas laikomas pasikėsinimu nužudyti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad reguliariai gauna pranešimus apie pastangas sulaikyti šaulį. Jis teigė, kad bet koks smurto aktas turi būti pasmerktas.
Kalbininkė I.Farion 2005 m. tapo nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) nare ir 2012 m. buvo išrinkta į parlamentą, tačiau vėlesni bandymai laimėti mandatą buvo nesėkmingi. Ji taip pat dirbo Lvovo srities taryboje.
Ji išgarsėjo dėl dažnų kampanijų, kuriomis siekė propaguoti ukrainiečių kalbą ir diskredituoti valstybės pareigūnus, kalbančius rusiškai.
2018 m., kai Ukraina kovojo su Rusijos finansuojamais separatistais, užgrobusiais teritoriją rytuose, ji ragino „smogti kiekvienam rusakalbiui į žandikaulį“.
Pirmaisiais 2022 m. vasario mėn. rusų invazijos į Ukrainą mėnesiais I.Farion pasmerkė rusakalbius pulko „Azov“ kovotojus, kurie tris mėnesius gynė Mariupolio uostamiestį.
Nors ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė Ukrainos kalba, daugeliui jos gyventojų rusų kalba yra gimtoji – tai sovietų valdžios palikimas, kai ukrainiečių kalba buvo oficialiai spaudžiama.
Šios kalbos skatinimas jau seniai tapo svarbiu klausimu, parlamentas priėmė teisės aktus, kuriais siekiama įtvirtinti jos vartojimą viešajame gyvenime ir paslaugų pramonėje.
Skandalai praeityje
Praėjusį lapkritį Lvivo politechnikos nacionalinio universiteto ukrainiečių kalbos dėstytoja dirbusi Iryna Farion, save vadinusi ultranacionaliste, buvo atleista iš darbo po to, kai suabejojo rusakalbių Ukrainos kariuomenės narių patriotizmu ir paviešino privatų okupuoto Krymo studento elektroninį laišką, kuris atskleidė jo proukrainietiškas pažiūras ir dėl kurio jis buvo suimtas.
Po pastarojo incidento Lvivo politechnikos, Ivano Franko nacionalinio Lvivo universiteto ir Kijevo nacionalinio technologijų ir dizaino universiteto studentai išėjo į gatves protestuoti prieš I.Farion, reikalaudami jos atleidimo. I.Darion Lvivo politechnikos nacionaliniame universitete dėstė 30 metų.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) tuomet pareiškė, kad tiria jos pastarojo meto pareiškimus.
Tačiau I.Farion buvo nepalenkiama: „Viskas tik prasideda, nes kiekvienas finišas iš esmės yra pradžia. Rengiu ieškinį“, – buvo teigiama jos „Telegram“ pranešime, prie kurio pridėtas jos atleidimo iš darbo raštas.
Rusų kalbos vieta Ukrainoje kartais gali sukelti nesutarimų. Dauguma ukrainiečių yra dvikalbiai, tačiau daugeliui jų rusų kalba yra gimtoji. Sovietų Sąjungos ir Rusijos valdymo laikais rusų kalbai buvo teikiama pirmenybė, o ukrainiečių kalba buvo slopinama.
Nepaisant to, kad I.Farion buvo ultranacionalistė, raginanti visiškai panaikinti rusų kalbą šalyje, vėliau pasirodė įrodymų apie pavyzdingą komunistinę tarnystę praeityje, įskaitant rusų kalbos propagavimą užsieniečiams, todėl daugelis abejojo I.Farion nacionalistinių pasisakymų ketinimais.
„Mano nuomone, šis asmuo ilgą laiką kryptingai ir sistemingai dirbo siekdamas suskaldyti visuomenę ir kurstyti nesantaiką tarp ukrainiečių, – anksčiau rašė Ukrainos parlamento narys Jehoras Černiovas. – Tokia veikla man ypač įtartina atsižvelgiant į Irynos Farion sovietinę praeitį.“
Tačiau okupuotame Sevastopolyje studijuojantis proukrainietiškai nusiteikęs studentas Maksimas Hlebovas tuomet pagerbė I.Farion, padėkojo jai už darbą ir pasakė, kad ji yra „šviesos spindulys okupacijos tamsoje“ ir kad jis įsitikinęs, jog Ukraina ir jos kalba nugalės.
Lapkričio 8 d. I.Farion savo „Telegram“ paskyroje paskelbė M.Hlebovo privataus elektroninio laiško ekrano nuotrauką ir atkreipė į studentą Rusijos valdžios institucijų dėmesį.
M.Hlebovas buvo suimtas ir priverstas „Telegram“ kanale paskelbti vaizdo įrašą, kuriame atsiprašė.
„Puikiai suprantu savo kaltę. Su manimi buvo surengtas protingas pokalbis, ir aš visiškai atsisakau savo pažiūrų, nes suprantu, kad klydau ir tai buvo visiškai absoliučiai neteisinga“, – sakė jis vaizdo įraše, kuris pasirodė „Telegram“ kanale „Krymo SMERŠ“ – informatorių tinkle, siekiančiame demaskuoti proukrainietiškai nusiteikusius Krymo gyventojus.
I.Farion taip pat yra išsakiusi prieštaringų pastabų apie Ukrainos kariuomenę, abejojo rusiškai kalbančių Ukrainos karių patriotizmu ir savo pastabas ypač nukreipė į brigadą „Azov“, kuri gynė Mariupolį prieš Rusiją, atkakliai laikydamasi paskutinės pozicijos.
„Negaliu jų vadinti ukrainiečiais. Jei jie nekalba ukrainietiškai, tegul vadinasi „rusais“. Kodėl jie tokie išprotėję? Jei jie tokie dideli patriotai, parodykite savo patriotizmą“, – sakė I.Farion.
Atsakydamas į tai, Ukrainos bokso čempionas ir rusakalbis Oleksandras Usykas parašė eilėraštį, kuriame pašiepė I.Farion pareiškimą ir komunistinę praeitį.
Proteste prieš I.Farion dalyvavęs Lvivo politechnikumo studentas, kuris sakė, kad su ja turėjo pamokų, „New Voice“ sakė, kad neįmanoma tylėti, kai profesorė „kalba tokius bjaurius dalykus“.
„Mano tėvas yra kareivis ir aš nuolat dėl jo nerimauju“, – sakė studentas.
Kariškiai, įskaitant buvusį „Azov“ vadą Maksimą Žoriną, taip pat aštriai reagavo į I.Farion pareiškimus.
„Niekas jums nesuteikė teisės atverti savo burnos „Azov“, „Šturmo 3-ojo“ ar bet kurio kito Ukrainos kariuomenės padalinio atžvilgiu. Tad eikite po velnių!“ – M.Žorinas rašė „Telegram“ žinutėje.
M.Žorinas taip pat viešai ragino Ukrainos policiją ištirti I.Farion, sakydamas, kad ji „skaldo Ukrainos visuomenę pagal FSB (Rusijos KGB įpėdinės) metodus“.
Atsakydama I.Farion paragino Ukrainos vadovybę nubausti tuos, kurie „teršia Ukrainos karininkų garbę“.
