Už U. von der Leyen balsavo 401 Europos Parlamento narys iš 720. Per slaptą balsavimą, vykusį per pirmąjį parlamento posėdį po birželio mėnesį visoje ES vykusių rinkimų, prieš balsavo 284 įstatymų leidėjai, 15 susilaikė, septyni nedalyvavo balsavime.
Buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen, kuri 2019 metais tapo pirmąja moterimi, vadovaujančia Europos Komisijai, pristatė save kaip geriausią ir labiausiai patyrusią lyderę, kuriai galima patikėti EK vairą.
Tačiau iki šio momento reikėjo nueiti akmenuotą kelią. Birželio mėnesį 27 ES valstybių narių vadovai įnirtingai diskutavo dėl jos kandidatūros prieš ją iškeldami.
U. Von der Leyen priklauso didžiausiai parlamento politinei grupei – konservatyviai Europos liaudies partijai (EPP), kuri sudaro centristinę koaliciją su socialistais ir demokratais bei liberaliomis partijomis iš frakcijos „Atnaujinkime Europą“.
Tačiau socialistai ir demokratai tvirtino, kad jų parama U. von der Leyen nereiškia „tuščio čekio“.
„Dabar prasideda mūsų darbas. Mes ir toliau stengsimės, kad per ateinančius penkerius metus mūsų socialinis atspaudas būtų įspaustas į visas ES politikos sritis“, – sakė frakcijos vadovė Iratxe Garcia Perez.
Viena iš žaliųjų lyderių Terry Reintke taip pat pasveikino U. von der Leyen.
„Būdami 4 frakcijų proeuropietiškos daugumos dalimi, prisiėmėme įsipareigojimus tęsti Žaliąjį kursą, padaryti ES socialiai teisingesnę ir apsaugoti demokratiją. Neleisime kraštutiniams dešiniesiems patekti į valdžią“, – sakė ji socialiniame tinkle „X“.
„Įperkamas būstas“
Prieš perrinkimą U. von der Leyen pažadėjo didinti Europos konkurencingumą ir užtikrinti dideles investicijas į kertines pramonės šakas, įskaitant gynybą.
Tačiau ji taip pat tvirtino, kad ES nenukryps nuo ambicingų klimato tikslų, tarp kurių – ir siekis iki 2040 metų 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Ji teigė, kad sieks naujo „švarios pramonės susitarimo“, kad mažėtų sąskaitos už energiją, ir daug dėmesio skirs „įperkamo būsto plano“ kūrimui.
Kalbėdama apie konfliktus Europoje ir šalia jos, U. von der Leyen pabrėžė, kad „didelio nerimo ir netikrumo laikotarpiu“ reikia „stiprios Europos“.
Dabar EK vadovė turės spręsti daugybę problemų, įskaitant karą Ukrainoje, platesnio masto konflikto Artimuosiuose Rytuose pavojų ir įtampą ES prekybos santykiuose su Kinija.
Ji pakartojo, kad ES remia Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, ir pasmerkė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitą į Maskvą praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo šalis liepos mėnesį perėmė pirmininkavimą ES, kaip „nuolaidžiavimo misiją“.
Ji paragino „nedelsiant ir visam laikui nutraukti ugnį“ Gazos Ruože, reikalaudama „tuoj pat nutraukti kraujo liejimą“.
Trigubai didesnė sienos apsauga
Prieš balsavimą U. von der Leyen paskelbė dokumentą, kuriame pateikiama daugiau detalių apie jos planus.
Tarp jų – „Europos vandenynų paktas“, kurio tikslas – užtikrinti švaresnius vandenis. Tačiau EK vadovei teks užsiimti subtiliu balansavimu, nes ji taip pat pažadėjo apsaugoti žemės ūkį po ūkininkų protestų prieš žaliąją politiką.
Ji sakė, kad atsiras naujas EK narys, kuris spręs Europos būsto krizę, taip pat – kad bus stiprinama ES pasienio agentūra „Frontex“, sienos apsaugos pareigūnų skaičius išaugs trigubai, bus stiprinamos bloko pastangos kovoti su dezinformacija.
O. Scholzas: U. von der Leyen perrinkimas yra „aiškus mūsų gebėjimo veikti ženklas“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasveikino Ursulą von der Leyen su dar viena penkerių metų kadencija Europos Komisijos pirmininko pareigose.
Vokietijos konservatorės perrinkimas yra „aiškus mūsų gebėjimo veikti Europos Sąjungoje ženklas, ypač sunkiais laikais“, – rašė O. Scholzas socialiniame tinkle „X“.
U. von der Leyen ketvirtadienį laimėjo gavusi 401 Europos Parlamento nario paramą 720 vietų rūmuose – tai gerokai daugiau nei 361 balso persvara, kurios jai reikėjo, kad liktų ES vykdomosios institucijos vadove. Per slaptą balsavimą 284 EP nariai balsavo prieš.
