Pirmadienį per Rusijos raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai 43 žmonės ir beveik 200 buvo sužeisti, įskaitant tiesioginį smūgį „Ochmatdyt“ vaikų ligoninei Kijeve, kurioje žuvo mažiausiai keturi vaikai ir du suaugusieji. Jungtinių Tautų teigimu, Rusija iš lėktuvo į vaikų ligoninę tikriausiai paleido kelis šimtus kilogramų sprogmenų turinčią sparnuotąją raketą Kh-101 „oras-žemė“.
Maskva tvirtino, kad Kijeve žalą padarė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, nors smūgio vaizdo įraše, kurį užfiksavo liudininkai, matyti raketos sparnai, nosis, fiuzeliažas ir išorinis variklis, būdingi raketai „Kh-101“.
Rusijos gebėjimas toliau pirkti Vakarų sukurtas dalis atviroje rinkoje ir importuoti jas per Kiniją pabrėžia Maskvos sėkmę išvengiant karo sankcijų.
Remiantis praėjusį mėnesį britų gynybos analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) ataskaita, „Kh-101“ gamyba išaugo aštuonis kartus – nuo 56 vienetų 2021 m. iki 420 vienetų praėjusiais metais.
2022 m. RUSI ataskaitoje teigiama, kad „Kh-101“ turėjo 31 užsienio komponentą, kurio dalys buvo pagamintos bendrovių, įskaitant JAV įsikūrusią „Intel Corporation“ ir AMD priklausančią „Xilinx“.
Tačiau ekspertai „Financial Times“ taip pat sakė, kad dėl kontrabandinių komponentų, kurie nėra skirti kariniam naudojimui, Rusijos sparnuotosios raketos sugenda iki 20 proc. atvejų, kartais visiškai užkertant kelią jų paleidimui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja šią savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime iškelti klausimą dėl vakarietiškų komponentų rusiškose raketose, „Financial Times“ sakė prezidento kanceliarijos sankcijų ekspertas Vladyslavas Vlasiukas.
