Šiuo metu V. Orbanas labiausiai nori užmegzti konstruktyvius santykius su Italijos premjere Giorgia Maloni, o tam jis turi pakeisti savo poziciją Ukrainos klausimu, politiko vizitą naujienų portalui „rbc.ua“ vertino politologas Volodymyras Fesenka.
Pasak eksperto, šis V. Orbano vizitas turi ypatingą reikšmę. Vengrijos pirmininkavimas ES Tarybai prasideda liepos 1 d., o Vengrijos premjeras, norėdamas nesugadinti savo pirmininkavimo, nepadaryti jo konfliktišku ir nesėkmingu, turi pademonstruoti savo politinį svorį ES atstovo vaidmenyje.
„Čia jis turi tam tikrą konstruktyvią poziciją. Kadangi Ukrainos klausimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungai, V. Orbanas taip pat turi su juo skaitytis. Šiuo atveju jis demonstruoja save kaip šalies, kuri pirmininkauja Europos Sąjungai, lyderį“, – „rbc.ua“ aiškino V. Fesenko.
Antra, tarp Vengrijos ir Ukrainos yra rimtų ginčų – Budapeštas siekia įtvirtinti vengrų mažumos teisių išplėtimo statusą.
„Jų teisių ten vis dėlto niekas nevaržo. Visi, kas yra buvę Užkarpatėje, puikiai žino – ten apskritai nėra jokių problemų su vengrų kalbos teisėmis. Be to, tai labiausiai klestinti bendruomenė Užkarpatėje, o gal ir visoje Ukrainoje. Nepaisant to, V. Orbanas tiesiogiai bandė daryti spaudimą, bet tai nelabai pavyko“, – argumentavo V. Fesenko.
Anot politologo, Vengrijos premjeras dabar bando daryti įtaką Ukrainai derybomis. Tai reiškia, kad jis turi demonstruoti ne tik griežtumą, bet ir lankstumą, kad pasiektų savo tikslų.
„Mūsų dar laukia keleri metai sudėtingų derybų, o ginčai tarp Vengrijos ir Ukrainos išliks. Taigi V. Orbanas šiuo atveju keičia taktiką ,“ – mano V. Fesenko.
Trečia aplinkybė, kuri taip pat labai svarbi, yra ta, kad V. Orbanas yra suinteresuotas sušvelninti santykius su Italijos ministre pirmininke G. Meloni. Ir nors ji taip pat yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmuo, tarp jų vis dar kyla ginčų, rašo „rbc.ua“.
„Dabar G. Meloni formuoja kraštutinių dešiniųjų frakciją Europos Parlamente. V. Orbanas norėtų palaikyti ryšius su jais, nors teigia, kad formuoja savo frakciją, bet jam paprasčiausiai gali neužtekti balsų. Todėl dabar jis nori užmegzti konstruktyvius santykius su G. Meloni, bet tam reikia pakeisti savo poziciją Ukrainos atžvilgiu. Tokia yra jos sąlyga“, – aiškina Fesenka.
Daugelio komentatorių teigimu, V. Orbanas ES viršūnių susitikime pakeitė savo poziciją ir ėmė viešai demonstruoti savo norą susisiekti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, derėtis ir bendrauti su juo, pabrėžia politologas.
„O dabar tai taip pat demonstruoja, kad jis pasirengęs ieškoti kompromisų su V. Zelenskiu. Taigi tokią V. Orbano taktiką lemia jo vidiniai interesai, taip pat užsienio politikos interesai ,“ – svarstė V. Fesenko.
Šiandien Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmą kartą nuo visiškos Rusijos agresijos pradžios atvyko į Kijevą. Ukrainos sostinėje jis nesilankė daugiau kaip dešimt metų.
Tikimasi, kad V. Orbanas susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šalys aptars „galimybę įtvirtinti taiką“, taip pat aktualius Vengrijos ir Ukrainos dvišalių santykių klausimus.
Pats Vengrijos premjeras, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis, vizito išvakarėse duotame interviu pažadėjo „pirmuosius žingsnius“ siekiant įtvirtinti taiką Ukrainoje.
Aršus paramos kritikas
V. Orbanas viešai puolė Europos finansinę ir karinę pagalbą, ilgai blokavo 50 mlrd. eurų pagalbos paketą. Nuo 2010 m. Vengriją valdantis nacionalistas taip pat kritikavo Briuselio sprendimą pradėti oficialias narystės derybas su Kijevu, nors jo nevetavo, tik susilaikė, ir yra kaltinamas palaikantis šiltus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
V. Orbanas susitiko su V. Putinu 2023 m. spalį per Pekine vykusį regioninį viršūnių susitikimą ir buvo pirmasis ES lyderis, tai padaręs prasidėjus karui. Vengrija atvirai priešinasi sankcijoms Rusijai, nors iki šiol tik siekia pristabdyti ES priemones, o ne visiškai jas blokuoti.
„Svarbiausia diskusijų tema yra galimybė sukurti taiką“, – antradienį apie vizitą nacionalinei naujienų agentūrai MTI sakė B. Havasi. Jis taip pat sakė, kad V. Orbanas ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis aptars dvišalius santykius.
Vizitas į Ukrainą vyksta kitą dieną, kai Vengrija pagal rotaciją ateinančiam pusmečiui perėmė pirmininkavimą ES, o tai iki metų galo suteikia Vidurio Europos valstybei įtaką bloko darbotvarkei ir prioritetams.
Pirmadienį V. Zelenskis palinkėjo Vengrijai „veiksmingai propaguoti mūsų bendras Europos vertybes, tikslus ir interesus“. „Kelyje į ES Ukraina yra pasirengusi prisidėti prie šių pastangų ir stiprinti mūsų Europą“, – sakė V. Zelenskis.
Vengrija, nors turi sieną su Ukraina, priėmė kur kas mažiau pabėgėlių nei dauguma ES narių.
„Oponentas“
V. Orbano ir V. Zelenskio santykiai šalti nuo pat karo pradžios. 2022 m. balandį perrinktas V. Orbanas pareiškė, kad Ukrainos lyderis yra „oponentas“, kurį jam pavyko nugalėti. V. Zelenskis kritikavo V. Orbaną paramos Kyjivui stoka pirmosiomis po Rusijos įsiveržimo dienomis, ši Vengrijos lyderio pozicija tik sustiprėjo, karui tęsiantis trečius metus.
Gruodį per Argentinos prezidento Javiero Milei inauguraciją V. Zelenskis norėjo susitikti su Vengrijos lyderiu „atviram“, kaip jis sakė, pokalbiui. Internete išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti intensyviai bendraujantys lyderiai, V. Orbanas, priremtas prie sienos, ir V. Zelenskis priešais jį. Praėjusią savaitę Briuselyje vykusio Europos Tarybos posėdžio kuluaruose jiedu vėl buvo nufilmuoti gyvai bendraujantys.
Vengrija turi didelę įtaką Vakarų paramai Ukrainai, nes yra ES ir NATO narė. Tai suteikia jai galimybę trukdyti, atidėti, švelninti arba visiškai blokuoti Kyjivo rėmimo ir finansavimo iniciatyvas.
Po pokalbio telefonu gegužę V. Zelenskis sakė: „Mums svarbi Vengrijos pozicija, kai kalbame apie taikos ir bendro regioninio saugumo priartinimą“.
Remiantis Ukrainos pareigūnų pareiškimais, derybos dėl svarbaus lyderių susitikimo akis į akį vyko kelis mėnesius. Vakarų lyderiai per visą karą nuolat keliavo į Ukrainą, siekdami parodyti paramą kovai su Rusija.
Įtampa tarp Kyjivo ir Budapešto tvyrojo dar iki Rusijos invazijos, Vengriją pykdė Ukrainos politika dėl kalbos. Ukrainoje gyvena daugiau nei 100 tūkst. etninių vengrų, daugiausia Vakarų Užkarpatės regione, iki Pirmojo pasaulinio karo priklausiusiame Vengrijai.
Parengta pagal „rbc.ua“ inf.
