Pekinas reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydamas kelių Pietryčių Azijos valstybių, įskaitant Filipinus, reikalavimų ir tarptautinio sprendimo, kad jo pozicija neturi teisinio pagrindo.
Kinija šiuose vandenyse patruliuoja pakrančių apsaugos ir kitais laivais, keletą rifų yra pavertusi militarizuotomis dirbtinėmis salomis. Kinijos ir Filipinų laivai ne kartą turėjo konfliktų ginčijamose teritorijose.
Nuo šeštadienio Kinijos pakrančių apsauga gali sulaikyti užsieniečius, „įtariamus pažeidus atvykimo ir išvykimo per sieną tvarką“, teigiama internete paskelbtose naujose taisyklėse.
Jose numatoma, kad „sudėtingais atvejais“ leidžiama sulaikyti iki 60 dienų: „Užsienio laivai, neteisėtai įplaukę į Kinijos teritorinius ir gretimus vandenis, gali būti sulaikyti“.
Manila kaltina Kinijos pakrančių apsaugos tarnybą „barbarišku ir nežmonišku elgesiu“ prieš Filipinų laivus, o prezidentas Ferdinandas Marcosas praėjusį mėnesį naująsias taisykles pavadino „labai keliančia nerimą“ eskalacija.
Kinijos pakrančių apsaugos laivai ne kartą yra panaudoję vandens patrankas prieš Filipinų laivus ginčytinuose vandenyse. Yra buvę ir susidūrimų, per kuriuos buvo sužeisti filipiniečių kariai.
Filipinų kariuomenės vadas generolas Romeo Brawneris penktadienį žurnalistams sakė, kad Manilos valdžios institucijos „aptaria eilę veiksmų, kurių reikia imtis, kad galėtume apsaugoti savo žvejus“.
Filipinų žvejams buvo pasakyta „nebijoti, o tiesiog tęsti savo įprastą veiklą ir žvejoti mūsų išskirtinėje ekonominėje zonoje“, sakė R. Brawneris.
Didžiojo septyneto (G7) valstybių grupė penktadienį sukritikavo, jų teigimu, „pavojingą“ Kinijos skverbimąsi į šį vandens kelią.
„Mes prieštaraujame Kinijos militarizacijai, prievartinei ir bauginimo veiklai Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma G7 pareiškime, paskelbtame penktadienį po aukščiausiojo lygio susitikimo.
