„Nešvarus“ maisto gaminimas kasmet pražudo milijonus žmonių: atskleidė, kaip Europa galėtų tai pakeisti

Paryžiuje susirinkę pasaulio lyderiai sprendė vieną didžiausių tyliųjų pasaulio žudikų – nešvarus kuras, naudojamas maistui gaminti. Afrikoje keturi iš penkių žmonių maistą gamina ant atviros ugnies ir paprasčiausių viryklių – tai yra antra pagrindinė moterų ir vaikų ankstyvos mirties priežastis.

„Nešvarus“ maisto gaminimas kasmet pražudo milijonus žmonių: atskleidė, kaip Europa galėtų tai pakeisti.<br>dpa/picture-alliance/Scanpix nuotr.
„Nešvarus“ maisto gaminimas kasmet pražudo milijonus žmonių: atskleidė, kaip Europa galėtų tai pakeisti.<br>dpa/picture-alliance/Scanpix nuotr.
Berniukai Tunise.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Berniukai Tunise.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 13, 2024, 8:56 AM, atnaujinta Aug 14, 2024, 2:44 PM

Afrikoje keturi iš penkių žmonių maistą gamina ant atviros ugnies ir paprasčiausių viryklių – tai yra antra pagrindinė moterų ir vaikų ankstyvos mirties priežastis.

UNESCO būstinėje Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas dėl švaraus maisto gaminimo Afrikoje – ketinama pranešti apie siekį skirti didelę sumą ir sprendimus šiai problemai spręsti.

„Manau, kad jei dega kaimyno namas, jam reikia padėti. Afrika yra mūsų kaimynė“, – „Euronews“ pasakojo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vykdomasis direktorius bei daktaras Fatihas Birolis.

Pasaulyje apie 2,3 mlrd. žmonių neturi galimybės maistą ruošti švariai – vietoje to, naudojami kuras ir įranga, kurie yra žalingi sveikatai bei išskiriantys kenksmingas medžiagas.

Tam, kad maistas būtų ruošiamas švariai, reikėtų kokybiškos įrangos ir kuro – tai padėtų sušvelninti išskiriamų kenksmingų medžiagų sveikatai daromą žalą.

Nepaisant problemos masto, IEA vadovas teigia, kad Europa gali padėti ją išspręsti naudodama palyginti nedaug lėšų. Svarbioje praėjusių metų ataskaitoje F. Birolis rašė, kad kliūtys, trukdančios įgyvendinti pažadą dėl švaraus maisto gaminimo visiems, nėra techninės.

„Džiugina ir neramina tai, kad šį didžiulį aplinkosauginį, ekonominį ir žmogiškąjį iššūkį galima išspręsti palyginti nedidelėmis investicijomis“, – kalbėjo jis.

Kaip švarus maisto gaminimas galėtų padėti sušvelninti klimato kaitą?

Trūksta galimybių gaminti švarų maistą ir tai yra daugialypė problema: dėl to žmonės skursta, moterų gyvenimo trukmė sutrumpėja, sergama kvėpavimo takų, širdies bei kraujagyslių ligomis. Ir, žinoma, didėja šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas.

Gaminant maistą ir naudojant „nešvarų“ kurą, pavyzdžiui, anglis, malkas, žibalą ir žemės ūkio atliekas, susidaro didelė tarša. Naudojant medieną iš miško taip pat mažėja vertingų anglies dioksido absorbentų, kurie iš atmosferos pašalina šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

F. Birolis, kalbėdamas apie perėjimą prie švaraus maisto gaminimo teigia, kad tai yra naudinga klimatui. „Manau, jog tai galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį, kad pasaulio plaučiai liktų Afrikoje“, – pabrėžė jis.

IEA ataskaitoje ši problema nagrinėjama atsižvelgiant į skirtingus nacionalinius kontekstus. Perėjimas prie „švaraus“ kuro gaminant maistą, pavyzdžiui, suskystintų naftos dujų (SND) ir elektrinių kaitlenčių, tam tikru mastu vis tiek padidins išmetamųjų teršalų kiekį, priklausomai nuo šalies energetikos sistemos.

Kita vertus, atsižvelgiant į metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjimą dėl nevisiško malkų ir medžio anglių sudegimo pagrindinėse viryklėse, taip pat į išsaugotus miškus, IEA numato, kad iki 2030 m. grynasis CO2 ekvivalento sumažėjimas sieks 1,5 gigatonos.

Tai yra milžiniškas kiekis: maždaug tiek pat, kiek per metus išmeta lėktuvai ir laivai.

Afrikos viršūnių susitikimas dėl švaraus maisto gaminimo

Atsižvelgdama į svarbų klimato aspektą, klimato bendruomenė siekia, kad švarus maisto gaminimas taptų globalia realybe.

F. Birolis pabrėžia, jog jis pasitiki pirmininkaujančių šalių parama vykdant COP29 (Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais, kuris vyks Azerbaidžane šiais metais) ir COP30, vyksiančio Brazilijoje kitais metais.

Pasak jo, Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva yra „didelis rėmėjas“ ir įsipareigojo įtraukti švaraus maisto gaminimo klausimus į darbotvarkę G20 aukščiausiojo lygio susitikime, kurį jis rengia šių metų lapkritį, taip pat COP30 susitikime.

COP28 prezidentas Sultanas al Džaberas dalyvauja aukščiausiojo lygio susitikime „Švarus maisto gaminimas Afrikoje“, kuriame jis taip pat turėtų paskelbti svarbų pranešimą apie tai, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai padės.

Antradienį aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo maždaug 50 vyriausybių atstovai, daugelis jų – valstybių vadovai arba ministrai.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre pirmininkauja kartu su Tanzanijos prezidente Samia Suluhu Hassan, Afrikos plėtros banko grupės prezidentu Akinwumi A. Adesina ir F. Biroliu. Taip pat dalyvavo ir energetikos pramonės lyderiai.

Atsižvelgdamas į visą šią patirtį ir išteklius, „manau, kad 2024 m. taps lūžio tašku, kai pagaliau bus sprendžiama ši problema“, – svarstė daktaras F. Birolis.

Kodėl Europa turėtų imtis iniciatyvos skatinti švarų maisto gaminimą?

„Tai ne tik etiška, bet ir naudinga Europai“, – kalbėjo daktaras F. Birolis. Jei Europa nepasiūlys paramos, jis teigia, kad yra kitų šalių, kurios galėtų padėti, tik galbūt su kitomis darbotvarkėmis.

Jis siūlo, kad veiksmai, kuriais siekiama didinti Afrikos socialinę ir ekonominę gerovę, taip pat padės spręsti imigracijos problemą. Taip pat ilgainiui tai padės sutaupyti lėšų sprendžiant nestabilumo, kurį sukelia energijos nepriteklius, problemą.

Be to, F. Birolis mano, jog Europa turi visas priemones padėti. Jis džiaugiasi, kad daugelis Europos vyriausybių, Europos Komisija ir Europos bendrovės teigiamai reaguoja į jo prašymą judėti šia kryptimi.

IEA skaičiavimais, norint užtikrinti, kad iki 2030 m. visi Afrikos namų ūkiai turėtų galimybę naudotis švariomis maisto gaminimo technologijomis, reikia tik 4 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų) metinių investicijų.

Palyginimui: Europa pastatė 13 SGD (suskystintų gamtinių dujų) terminalų, kad pakeistų rusiškas dujas, ir kiekvienas jų kainavo apie 25 mlrd. dolerių (23 mlrd. eurų). „Šią problemą galime išspręsti Afrikoje“, – daro išvadą daktaras F. Birolis.

Švaraus maisto gaminimo anglies dioksido kreditų rinka

Vienas iš svarbių finansavimo šaltinių – švaraus gaminimo anglies dioksido kreditų rinka. Švaraus gaminimo kreditai yra vienas iš sparčiausiai augančių projektų tipų savanoriškoje anglies dioksido rinkoje. Kreditai išduodami bendruomenėms, kai naudojamos švaresnės arba mažiau energijos sunaudojančios viryklės, kurios įprastai priklauso nuo nešvaraus kuro.

Kreditus perka pramoninių šalių bendrovės ir vyriausybės, norinčios kompensuoti savo išmetamųjų teršalų kiekį. Jos finansuoja švaraus maisto gaminimo projektus nepramoninėse šalyse.

Visgi, tame yra ir trūkumų. Viename neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad anglies dioksido kompensacijas gaunantys švaraus gaminimo projektai vidutiniškai 1 000 proc. pervertina savo naudą klimato kaitai.

„Nenorime, kad šie kreditai, kurie yra labai svarbūs sprendžiant šią problemą, nueitų tuo pačiu keliu, kaip anksčiau nuėjo didelių hidroelektrinių kreditai“, – kalbėjo IEA tvarių permainų sekimo skyriaus vadovas Danas Vetzelis.

Švaraus maisto gaminimo aljansas siekia sugriežtinti rinką, o aukščiausiojo lygio susitikime ketinama patvirtinti naujas metodikas.

„Anglies dioksido kreditai yra šio sprendimo dalis, bet ne pagrindinė, – pabrėžė daktaras F. Birolis. – Ketiname paskelbti, kad čia leisime svarstyti tik geros kokybės anglies dioksido kreditų schemas, nes žinome, kad visame pasaulyje yra piktnaudžiavimo anglies dioksido kreditų schemomis.“

Parengta pagal Euronews inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.