Naujoji laikinoji vyriausybė dirbti pradės tuo metu, kai šioje skurstančioje Karibų jūros saloje valstybėje vyksta viena iš didžiausių kada matytų politinių ir socialinių krizių.
Didžiąją dalį sostinės Port o Prenso, kuriame jau metų metus nesiliauja kruvini smurto išpuoliai, kontroliuoja gerai ginkluotos gaujos.
Vasarį padėtis tapo dar blogesnė, kai per skirtingų grupuočių sąjungos įvykdytus išpuolius miestas buvo visiškai paralyžiuotas. Be to, nusikaltėliai apgręžė ir tuometinį laikinąjį ministrą pirmininką Arielį Henry‘į, kai šis mėgino grįžti iš kelionės po užsienį. Galiausiai A. Henry‘is balandį sutiko atsistatydinti.
Naujajai laikinajai vyriausybei teks užduotis pasirengti naujiems rinkimams, kurie šalyje įvyks pirmą kartą po 2016 m.
Gegužės pabaigoje Haičio laikinoji prezidentinė taryba laikinuoju ministru pirmininku, padėsiančiu šiai Karibų jūros valstybei įveikti ją krečiančią krizę, išrinko G. Conille‘į, premjero pareigas ėjusį nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. gegužės.
Haityje valstybės vadovo nebuvo nuo to laiko, kai 2021 m. liepą buvo nužudytas prezidentas Jovenelis Moïse. Atšaukus rinkimus, nebuvo išrinktas ir parlamentas.
G. Conille‘as naujajame laikinajame kabinete eis ir vidaus reikalų ministro pareigas.
Maždaug pusę iš 11 mln. Haičio gyventojų kamuoja badas. Šalyje yra daugiau nei 360 000 vidinių pabėgėlių.
Kenijos policijos vadovaujami ir JAV remiamai tarptautinei saugumo misijai jau keletą kartų teko atidėti savo darbo pradžią.
