Tai reiškia, kad separatistai, kurie nuo Ispanijos teisėsaugos pabėgo į užsienį, pirmiausiai – buvęs regiono vadovas Carlesas Puigdemont‘as, gali tikėtis grįžti į tėvynę nesibaimindami sulaikymo. Prieš tai teisėsauga dar turės panaikinti arešto orderius – tai gali kiek užtrukti.
Prieš priimant amnestijos įstatymą, abiejuose parlamento rūmuose gegužės pabaigoje vyko karštos diskusijos ir keli balsavimai. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas Katalonijos separatistams pažadėjo amnestiją ir kitų nuolaidų, kad užsitikrintų separatistinių partijų balsus savo perrinkimui lapkritį.
Separatistų lyderio C. Puigdemont‘o liberali partija „Kartu už Kataloniją“ ir kairioji ERC ir toliau siekia Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tačiau P. Sánchezas nori tam užkirsti kelią ir siekia konfliktą sušvelninti dialogu.
Amnestijos planai ketvirtojoje pagal dydį ES ekonomikoje praėjusiais mėnesiais sukėlė didelį nepasitenkinimą. Būta tūkstantinių protestų. Opozicijos lyderis Alberto Núñezas Feijoó iš konservatyvios Liaudies partijos PP pavadino priemonę „nacionaline ir tarptautine gėda“.
Jis kaltino premjerą „politine korupcija“, nes šis esą už amnestiją „nusipirko“ perrinkimą.
Amnestija paskelbta visiems, kurie dėl nepriklausomybės siekio nuo 2012 m. pažeidė įstatymus. Ji netaikoma už tokius nusikaltimus, kaip terorizmas.
Tarp daugiau kaip 400 asmenų, kuriems suteikiama malonė, yra ir C. Puigdemont‘as – jam vadovaujant Katalonija po neteisėto nepriklausomybės referendumo ir sprendimo atsiskirti nuo Ispanijos 2017 m. rudenį atsidūrė chaose. Tuometinė konservatyvi centrinė vyriausybė įvedė regione tiesioginį valdymą. C. Puigdemont‘as su keliais bendražygiais pabėgo į užsienį ir nuo tada gyvena Belgijoje.
