Savo 11 atstovų tarp 720 EP narių išrinko ir Lietuva: tarp jų – 6 naujokai, tačiau tektotinių lūžių mūsų šalyje fiksuota nebuvo.
Kita situacija – dalyje didžiųjų Europos valstybių, kur politologai aiškiai apibrėžia, kas turėtų jaustis nugalėtoju, o kas – pralaimėtoju.
Politologas ir Rytų Europos Studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala savo paskyroje „Facebook“ aiškiai sudėliojo, kas yra laimėtojai ir pralaimėtojai.
Vienas didžiausių nugalėtojų jis įvardijo būtent U.von der Leyen ir centro dešinę.
„Rezultatas gal ir ne stulbinantis, bet solidus – ir šiek tiek geresnis, nei vidutinė prognozė. Liaudies partija tebebus didžiausia, o vokietės galimybės būti perrinktai Europos Komisijos vadove išaugo. Politinių intrigų dar gali kilti, bet tikimybė, jog Komisijos vadovė galėtų būti patvirtinta liepą, atrodo realesnė, nei anksčiau. Ypač numanant galimą nusilpusių ir būdų įtakai išsaugoti ieškosiančių Žaliųjų palaikymą“, – rašė L.Kojala.
Į nugalėtojų lentyną pateko ir Italijos premjerė Giorgia Meloni. Populistinė kraštutinės dešinės partija „Italijos broliai“ surinko 29 procentus balsų ir taip įveikė centro-kairės demokratų partiją.
„Italijos premjerės partija surinko keturiskart daugiau balsų, nei 2019-aisiais, ir laimėjo rinkimus savo šalyje. Apskritai istoriškai kraštutinę dešinę atstovaujanti Meloni geba save tarptautinėje arenoje pateikti kaip Ukrainą remiančią, draugų ieškančią ir atsakingą politikę. Todėl yra viena įtakingiausių žemyne, nors apie Italijos lyderius taip galime pasakyti anaiptol ne dažnai“, – teigė L.Kojala.
Jis akcentavo, kad pergalę švenčia ir į dešinę Europą pasukti norėjusios jėgos.
„Kraštutinė dešinė (KD). Teiginys sąlyginis – vien jau apibrėžimas KD nėra tikslus, nes aprėpia margą spektrą politinių jėgų. O ir rezultatai dviprasmiški – nuo triumfo Prancūzijoje iki smukimo žemyn Švedijoje. Bet bendras Europos politikos laivas šiek tiek pasisuko į dešinę; net jei ne vien dėl tiesioginės KD įtakos, bet ir dėl tradicinių centro dešinės partijų reakcijos į tendencijas bei adaptacijos. Vienas to pavyzdžių – Vokietijoje laimėjusių krikdemų lyderis Friedrichas Merzas, kurio laikysena kitokia, nei kadaise Merkel“, – rašė L.Kojala.
Vienas svarbiausių EP rinkimų akcentų buvo ir Ukrainos saugumo klausimas. Pasak L.Kojalos, Ukrainai tokie rinkimų rezultatai turėtų būti naudingi.
„Daugmaž stabilus EP, tikėtini nuosaikūs lyderiai svarbiausiose pozicijose, mažesnis nei prognozuota kraštutinių jėgų svoris, sąlyginai kuklus Fidesz pasirodymas Vengrijoje – visa tai siunčia neblogą žinią Ukrainai. Tiek dėl tolesnės paramos, tiek dėl būsimųjų sunkių narystės derybų“, – skelbė L.Kojala.
Politologas ir Rytų Europos Studijų centro (RESC) direktorius išskyrė ir tris didžiausius pralaimėtojus.
Čia, be abejonės, ryškiausias – per visą Europą savo greitu sprendimu skelbti pirmalaikius rinkimus nuaidėjęs E.Macronas.
„Tai, jog Nacionalinis sambūris laimėjo rinkimus, nėra netikėta – daugiausiai balsų EP jie yra gavę ir anksčiau. Bet milžiniškas skirtumas, patvirtinęs apklausas, rodo, kad Prancūzijoje įvyko pokytis. Žinoma, Marine Le Pen taikosi į Prezidento postą 2027-aisiais, bet rezultatas aktualus jau šiandien. Todėl Macronas netikėtai paskelbė pirmalaikius Prancūzijos parlamento rinkimus. Svarbu nepamiršti, jog jie vyks pagal kitokią balsavimo sistemą (ne proporciniai, o grįsti vienmandatėmis), tad dabartiniai skaičiai nebūtinai bus pakartoti. Juolab, kad nacionaliniai ir Europos rinkimai Prancūzijos rinkėjų akyse ligšiol nebūdavo tapatūs. Be to, Macronas ir iki šiol neturėjo daugumos, tad rizikuoja, tačiau ne iš komfortabilios situacijos“, – rašė L.Kojala.
Paaiškėjus rinkimų rezultatams atsisukta ir į O.Scholzą, kuris su Vokietijos valdančiaisiais fiksavo prasčiausią rezultatą EP rinkimuose. Vokietijoje opizicinės konservatyviosios jėgos surinko 30 proc. balsų. Kraštutinės dešinės „Alternatyvos Vokietijai“ Afd partija surinko 16 procentų.
„Tai, jog Socialdemokratai liko treti, o Žalieji prarado apie 9 proc. punktus per penkerius metus, patvirtina, kad Vokietijos valdančioji koalicija stipriai buksuoja. Kitąmet vyks šalies parlamento rinkimai, todėl neatmestina, kad trys partijos – tarp jų ir Liberalai – bus dar aštresnės viena kitos atžvilgiu ir ieškos kelių išgyventi. Šiandien atrodo, kad į valdžią kitąmet puikias galimybes turi grįžti Krikdemai“, – nurodė L.Kojala.
Į pralaimėtojų gretas, pasak L.Kojalos, pateko ir Liberalai bei žalieji: „Jei 2019 m. žadėjo proveržį centristinėms/liberalioms jėgoms (ypač Macronui) bei Žaliesiems, kurie neslėpė ambicijų dėl kovos su klimato kaita, tai 2024-ieji rodo, jog „ant bangos“ yra kitokios politinės srovės. Liberalai ir Žalieji turės maždaug po 20 mažiau mandatų, nei anksčiau. Ne tragedija, bet ir ne smulkmena.“
