Birželio 9 d., tą pačią dieną, kai vyko Europos Parlamento rinkimai, Belgija surengė nacionalinį balsavimą dėl 150 vietų Atstovų rūmuose.
„Rytoj atsistatydinsiu iš ministro pirmininko pareigų“, – sakė A.de Croo, suskaičiavus 90 proc. balsų.
Balsavime pirmavo konservatyvioji partija N-VA, kuriai prognozuojamas 24 vietų laimėjimas Atstovų rūmuose. Prognozuojama, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ laimės 20. Prognozuojama, kad trečioje vietoje esanti liberali partija Mouvement Reformateur (MR) gaus 19 vietų.
Panašu, kad N-VA pergalė užkirto kelią „Vlaams Belang“ – flamandų nacionalistų partijai, siekiančiai suskaldyti Belgiją į dvi valstybes, – pergalei.
Per ateinančius mėnesius partijos pradės derybas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.
Nepaisant sunkaus pralaimėjimo A.De Kroo partijai, jis išreiškė viltį dėl būsimų rinkimų.
„Bet liberalai yra stiprūs, mes sugrįšime“, – sakė jis.
Sekmadienį Belgijoje kartu su rinkimais į Europos Parlamentą vyko nacionalinio parlamento deputatų rinkimai.
Rinkimų apylinkės atvėrė duris 8 val. vietos laiku ir dirbo iki 16 val. Belgijoje balsavimas yra privalomas.
Be nacionalinio parlamento, belgai taip pat rinko regionines įstatymų leidžiamąsias institucijas. Federaliniu lygiu premjero Alexanderio De Croo vadovaujama valdančioji koalicijai buvo prognozuojama prarasti daugumą. Koaliciją sudaro socialdemokratai, žalieji, liberalai ir krikščionys demokratai.
Prognozės rodė, kad dešinioji partija „Vlaams Belang“, pasisakanti už Flandrijos nepriklausomybę, imigracijos ribojimą ir „tradicinių flamandų vertybių“ išsaugojimą, sustiprins savo pozicijas.
Ekspertų nuomone, po rinkimų vyks alinančios derybų dėl naujos vyriausybės sudarymo. Po 2019 metų rinkimų valdančioji koalicija buvo suformuota tik po beveik 500 dienų.
