E. Macronas pareiškė, kad Europos Parlamento rinkimų baigtis „nėra geras rezultatas partijoms, kurios gina Europą“.
Pirmasis Nacionalinės Asamblėjos, parlamento žemųjų rūmų, rinkimų ratas vyks birželio 30 d., o antrasis – liepos 7 d., kreipdamasis į tautą paskelbė E. Macronas.
Sekmadienį per Europos Parlamento (EP) rinkimus Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas (RN) smarkiai aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą, gavusi daugiau nei dvigubai daugiau balsų nei valstybės vadovo centristų aljansas, rodo prognozės.
E. Macronas sakė, kad priešlaikiniai rinkimai yra pasitikėjimo aktas.
„Tai rimtas, sunkus sprendimas, bet visų pirma tai yra pasitikėjimo aktas“, – sakė jis. Jis teigė pasitikintis „Prancūzijos žmonių gebėjimu priimti geriausią sprendimą jiems ir ateities kartoms“.
„Tegul kalba suverenūs žmonės, – kalbėjo prezidentas. Jis pridūrė, kad Prancūzijai reikia „aiškios daugumos, kad būtų galima dirbti ramiai ir darniai“, ir kad jis „išgirdo“ prancūzų žinią ir jų susirūpinimą.
„Nepaliksiu jų be atsakymo“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pasveikino E.Macrono sprendimą skelbti pirmalaikius rinkimus ir pareiškė esanti pasiruošusi perimti valdžią.
„Šis istorinis balsavimas rodo, kad kai žmonės balsuoja, žmonės laimi“, – sakė ji džiūgaujančiai šalininkų miniai mitinge Paryžiuje.
„Esame pasirengę perimti valdžią, jei prancūzai mums suteiks savo pasitikėjimą per artėjančius nacionalinius rinkimus“, – kalbėjo politikė.
„Esame pasirengę naudotis valdžia, nutraukti masinę migraciją, teikti pirmenybę perkamajai galiai, esame pasirengę padaryti taip, kad Prancūzija vėl gyventų“, – sakė ji.
„Didžiulė staigmena“
Išankstinių rinkimų paskelbimas yra didžiulė staigmena šaliai ir didžiulė rizika prezidentui Emmanueliui Macronui, įvertino britų transliuotojo BBC korespondentas Paryžiuje Hugh Schofieldas.
„Jis galėjo reaguoti kitaip. Jis galėjo tiesiog nesustoti ir paaiškinti didžiulę kietųjų dešiniųjų pergalę kaip Europos nukrypimą, kuris bus ištaisytas per svarbesnius rinkimus.
Jis galėjo patikėti, kad artėjantis Europos futbolo čempionatas ir, svarbiausia, Paryžiaus olimpinės žaidynės porai mėnesių atitrauks žmonių mintis nuo politikos“, – rašo žurnalistas.
Pasak jo, Paryžiaus komentatoriai neabejotinai manė, kad būtent taip jis priims savo partijos pralaimėjimą.
Tačiau galima daryti prielaidą, kad prezidentas tai numatė ir iš anksto suplanavo savo atsaką. Be abejo, rezultatai beveik tiksliai atitiko apklausų rezultatus, todėl jis turėjo daug laiko apsvarstyti savo galimybes, rašo H.Schofieldas.
„Faktas tas, kad jis įstrigo, – teigia korespondetas. – Nacionalinėje asamblėjoje jis neturi daugumos, todėl bet kokio įstatymo projekto priėmimas jau dabar yra sunkiai įmanomas. Kadangi didžioji šalies dalis dabar taip aiškiai nusiteikusi prieš jį, bet kokie nauji teisės aktai, pavyzdžiui, būsimasis biudžetas, galėjo tapti sprogstamuoju impulsu. Todėl jis pasirinko „aiškumą“. Jis sako, kad jei dešinieji turi balsų, jiems turėtų būti suteikta galimybė valdyti.“
Pasak žurnalisto, akivaizdu, kad prezidentas tikisi, jog jo paties Renesanso partija galės duoti atkirtį birželio 30 d. ir liepos 7 d. vyksiančiuose rinkimuose. Arba kad ir kitoms partijoms seksis geriau. Tačiau jis turi suprasti, kad tikimybė, jog Nacionalinis susivienijimas dar kartą laimės, galbūt ne tokią didelę pergalę kaip šiandien, bet pakankamą, kad taptų didžiausia partija parlamente.
Tuomet Prancūzija galbūt turės ministro pirmininko poste turės M.Le Pen arba J.Bardellą.
EP rinkimai – smūgis E. Macronui
Remiantis kelių apklausų firmų paskelbtomis prognozėmis, RN sąrašas, vadovaujamas 28 metų Jordano Bardellos, surinko 32,3–33 proc. balsų, o už E. Macrono aljansą, vadovaujamą jo Atgimimo partijos, balsavo 14,8–15,2 proc. rinkėjų.
Vėliau sekmadienį E. Macronas turi kreipėsi į tautą dėl rinkimų rezultatų. J. Bardella šalininkams sakė, kad prancūzai „pareiškė trokštantys permainų“, jis paragino E. Macroną skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Tai buvo geriausias kada nors per rinkimus Prancūzijoje RN gautas rezultatas. Vienintelė paguoda valdančiajai partijai ta, kad jai pavyko išlaikyti antrąją vietą, nustūmus 13–14 proc. balsų gavusius socialistus į trečiąją, rodo prognozės.
Kraštutinių kairiųjų partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) turėjo surinkti maždaug devynis procentus balsų, tradiciniai dešinieji respublikonai – septynis procentus, o pagrindinė Prancūzijos žaliųjų partija EELV – tik penkis procentus.
Rezultatai yra smūgis E. Macronui, ilgai save pateikusiam kaip atsvarą kraštutiniams dešiniesiems Europoje ir du kartus per prezidento rinkimus nugalėjusiam RN lyderę Marine Le Pen. Ketvirtadienį E. Macronas perspėjo, kad po šių rinkimų dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovavimo Europos Parlamente Europos Sąjungai iškils pavojus.
Rinkimų rezultatai taip pat žymi kritišką akimirką, kai visų akys nukryps į 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus. Per juos E. Macronas nebegalės varžytis, o M. Le Pen mano turėsianti geriausią galimybę laimėti Eliziejaus rūmus.
