Prieš imigraciją nusistačiusi olandų euroskeptiko Geerto Wilderso Laisvės partija (PVV) sustiprino savo pozicijas Europos Parlamente, apklausos po balsavimo rodo, kad ji užėmė antrąją vietą ir laimėjo septynis mandatus. Manoma, jog tai tik pirmasis iš Europos Sąjungos (ES) kraštutinių dešiniųjų partijų laimėjimų, nes apklausos rodo, kad jie gali gauti ketvirtadalį iš 720 vietų Europos Parlamente.
Daugumoje iš 27 ES valstybių, įskaitant stipriausiąsias Vokietiją ir Prancūziją, balsavimas vyks sekmadienį, pareikšti savo valią per šiuos rinkimus gali iš viso 370 mln. rinkėjų.
Europos Parlamentas renkamas tokiu metu, kai tvyro didžiulis geopolitinis nestabilumas ir daugiau nei dvejus metus tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje, skamba įspėjamai dėl Kremlius kišimosi vykdant dezinformacijos kampaniją.
Kraštutiniai dešinieji siekia pasinaudoti rinkėjų nusivylimu ir nuovargiu dėl daugybės pastarųjų penkerių metų krizių, įskaitant COVID pandemiją ir Maskvos invaziją. Svyravimo į dešinę perspektyva purto pagrindines Europos Parlamento frakcijas – konservatorių Europos liaudies partiją (ELP) bei kairiuosius socialistus ir demokratus. Greičiausiai jos ir toliau liks didžiausios, tačiau dabartinei Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen iš dalies gali prireikti kraštutinių dešiniųjų paramos, kad užsitikrintų antrąją kadenciją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovavimo Europos Parlamente Europos Sąjungai gresia pavojus.
Dėmesys imigracijai
Nyderlanduose G. Wildersas šlovino savo partiją kaip „didžiausią laimėtoją“, po pergalės per visuotinius rinkimus pernai ji vėl rinko balsus naudodamasi nuotaikų prieš imigraciją banga.
Tačiau svarbiausias jo oponentas Fransas Timmermansas, kurio Žaliųjų ir kairiųjų aljansas, kaip atrodė, iškovojo pirmąją vietą ir laimėjo aštuonis mandatus, tvirtino, kad stiprūs proeuropietiškų partijų pasirodymai yra „svarbus signalas“.
Estafetę penktadienį perėmė Airija, kurioje pirmą kartą per Europos Parlamento rinkimus svarbiausi klausimai yra migracija ir prieglobsčio sistema. Daugelis kandidatų pasisako prieš imigraciją, yra nepriklausomi arba atstovauja įvairias nacionalistines partijas, iki šiol per rinkimus buvusias ne itin sėkmingas.
Nusistatymas prieš imigraciją ypač paaštrėjo šalyje, kurios 20 proc. gyventojų yra gimę ne Airijoje ir šiemet atvyko rekordinis prieglobsčio prašytojų skaičius. Tačiau pagrindinis klausimas išlieka, ar ministro pirmininko Simono Harriso centro dešinioji „Fine Gael“ gaus daugiau balsų nei pagrindinė opozicinė partija „Sinn Fein“. Tą pačią dieną vyksta ir vietos rinkimai.
Parama kairiųjų nacionalistų partijai „Sinn Fein“ pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo, nes jos rinkėjams, daugiausia darbininkams, nepatinka progresyvi ir migraciją palaikanti partijos pozicija.
Apatija
Toliau į Rytus, Čekijoje, politikai susiduria su apatija renkant Europos Parlamentą, pastarąjį kartą 2019 m. rinkėjų aktyvumas buvo antras mažiausias ES, balsavo 28,72 proc. rinkėjų. Apklausos rodo, kad pirmauja buvusio ministro pirmininko milijardieriaus Andrejaus Babišo judėjimas ANO, jis populiarumu lenkia centro dešiniųjų koaliciją.
Per rinkimų kampaniją buvo nuogąstaujama dėl Rusijos kišimosi, Čekijos valdžia užblokavo svetainę, kurią, įtariama, Kremlius naudojo Rusijos propagandai skleisti.
Tyrimas dėl interneto svetainės „Voice of Europe“ pradėtas ir Belgijoje, kurioje yra Europos Parlamento būstinė, įstatymų leidėjai įtariami gavę pinigus už Rusijai palankius pasisakymus joje.
Savaitgalį dėmesys nukryps į stipriausios ekonomikos šalis, atversiančias balsavimo apylinkių duris. Spėjama, kad Prancūzijoje pirmaus Marine Le Pen Nacionalinis Susirinkimas, Italijoje – premjerės Giorgios Meloni partija, o Vengrijoje – ministro pirmininko Viktoro Orbano kraštutinių dešiniųjų partija „Fidesz“. Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turėtų būti antra po opozicijoje esančių konservatorių. Austrijoje pergalės tikisi kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija.
