Išlipdamas iš lėktuvo Tontutos tarptautiniame oro uoste, Prancūzijos lyderis žurnalistams sakė norintis užtikrinti, kad „kuo greičiau grįžtų taika, ramybė ir saugumas“.
Jo vizitas turėtų trukti vieną dieną. Siekdamas išspręsti dabartinę krizę, E. Macronas ten turėtų susitikti su vietos politiniais lyderiais ir saugumo darbuotojais.
Po to, kai gegužės 14 d. prasidėjo riaušės, Prancūzija Naujojoje Kaledonijoje dislokavo 2 700 policijos pareigūnų ir keletą karinių dalinių. Salyne buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Suskaičiuoti šeši žuvusieji, be to, buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių. Pastarosiomis dienomis situacija pagėrėjo, tačiau gyventojai baiminasi, kad E. Macrono vizitas gali vėl pakurstyti smurtą.
Protestais reaguojama į siūlomas rinkimų reformas, kurios suteiktų Prancūzijos piliečiams, Naujojoje Kaledonijoje pragyvenusiems 10 metų, teisę balsuoti provincijos rinkimuose. Kritikai baiminasi, kad tai gali marginalizuoti čiabuvius.
Pagal 1998 m. Naumėjos susitarimą Naujajai Kaledonijai buvo suteikta plataus masto autonomija. Paryžius šiuo metu bando sudaryti naują susitarimą su politiniais lyderiais šioje teritorijoje, kuri yra strategiškai išsidėsčiusi pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
